Lietuvos žemės ūkis turi turėti perspektyvią ateitį

BŽŪP turi būti orientuota į ūkininkų tvarias pajamas

Manau, kad Europos Komisija (EK) turi užtikrinti, jog po 2027 m. BŽŪP biudžetas būtų gerokai dosnesnis ūkininkams, nes tik pakankami finansiniai resursai išlaikys gyvybingumą ir jaunimą žemės ūkyje. Juk energetinės sąnaudos, trąšų kainos ir darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai didėjo, o štai tiesioginių išmokų šalies žemdirbiams dydis, palyginti su ES senbuvių, vis dar nėra toks pats.

Lietuvoje smarkiai pabrangus maisto produktams, kurių kaina paaugo beveik 35 proc., visą viršpelnį pasidalijo prekybininkai, supirkėjai ir kiti maisto teikimo grandinės dalyviai. Skirtingai nei prekybininkai, ūkininkai negavo didesnių pajamų, todėl negalėjo padengti išbrangusių energetikos ir kitų išlaidų. Negana to, lengvatinė prekyba ar muitų sumažinimas, deja, irgi neturėjo jokios teigiamos įtakos ūkininkų pajamų padidėjimui.

ES turi pagaliau priimti sprendimą dėl tiesioginių išmokų sulyginimo, nes šis klausimas vilkinamas jau 14 metų. Norėtųsi, kad tiesioginių išmokų klausimas pagaliau būtų išspręstas, būtų galima dėti tašką ir užmiršti, kad kažkada egzistavo skirtumai. Kitokiu atveju, ar verta ūkininkauti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje? Gal verčiau važiuoti į Vokietiją ar Prancūziją, kur galima gauti gerokai didesnes išmokas?

Žemės ūkis, kaip ir pramonė, yra vienas iš kertinių Lietuvos ir kitų bendrijos šalių sektorių, kuris aprūpina kiekvieną iš mūsų kokybiškais ir įperkamais maisto produktais bei prisideda prie šalies biudžeto gausesnių pajamų.

Stengiuosi, kad šalies ūkininkų problemos būtų ne tik išgirstos, bet ir sprendžiamos

Tai, kad žemės ūkis susiduria su itin sudėtingomis problemomis, mums įrodo ir vis besitraukiantys skirtingi ūkio sektoriai. Vienas iš tokių – pienininkystės. Pieno gamintojai buvo priversti keisti veiklos sritį ar netgi bankrutuoti vien dėl to, jog valstybių narių nacionalinės valdžios ir iš dalies pati EK nesukūrė mechanizmų, kurie leistų pieną gaminantiems ūkininkams užtikrinti tvarias pajamas. Kur matyta, kad pieną gaminantis ūkininkas iš supirkėjo gauna mažesnę už pagaminamo pieno savikainą sumą! Tai reiškia ne ką kita, o tai, kad pieno gamintojai yra priversti veltui atiduoti pagamintą pieną supirkėjams.

Šias ir kitas ūkininkų problemas išdėsčiau žemės ūkio komisarui Janušui Wojciechowskiui, kai jis apsilankė Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete. Viliuosi, kad šios ūkininkų bėdos bus ne tik išgirstos, bet ir imamasi jas spręsti, jei norime, kad žemės ūkis išliktų stiprus sektorius Lietuvoje ir bendrijoje.

Dirbant EP pavyko 30 proc. (960 mln. Eur) padidinti 2021–2027 m. BŽŪP tiesioginių išmokų finansavimą. Juo siekiama užtikrinti tikslingą paramą mažesniems ūkiams ir suteikti daugiau lankstumo pritaikyti priemones prie vietos sąlygų.

Geros žinios dėl daugiamečių pievų

Žinių iš EP dėl prievolės atkurti daugiametes pievas laukusiems ūkininkams – puikios naujienos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažins netekusiu galios – tokio pranešimo ūkininkai sulauks jau artimiausiomis dienomis. EP AGRI didele balsų persvara pritarė EK deleguotam reglamentui dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, kurie ir numato šiuos taisyklių pakeitimus.

Džiaugiuosi, kad ilga ir atkakli mūsų visų, o pirmiausiai – Lietuvos žemdirbių, kova dėl šios statistinės klaidos pagaliau atsipirko. Turiu abejonių, ar problema išspręsta galutinai, ar tik šiam BŽŪP laikotarpiui, juolab kad gyvulininkystė Lietuvoje tebesitraukia. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, auginamų galvijų skaičius metų pradžioje, palyginti su 2023 m., Lietuvoje sumažėjo net 22 449 galvijais, tarp kurių patenka buliukai, telyčaitės ir karvės. Kiaulienos sektorius taip pat traukėsi. Palyginti su praėjusių metų pradžios duomenimis, sumažėjo net 29 589 kiaulėmis.

Visgi, bent laikinai Lietuvos žemdirbiai gali lengviau atsikvėpti.

O būsimo Lietuvos žemės ūkio ministro laukia nemenkas iššūkis – atgaivinti Lietuvos gyvulininkystę, kad daugiametės pievos taptų reikalingos dėl jose besiganančių gyvulių gausos. Nuoširdžiai linkiu, kad taip nutiktų jau artimiausiu metu.

Sveikinu visą Lietuvos žemdirbių bendruomenę su dideliu pasiekimu. Esate tikrieji savo krašto šeimininkai.

Nr. 54/7

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų/ELA politinės grupės sąskaitos.