Lietuvos žemės ūkis užsieniečių netraukia

Atvykstančiųjų daugėja

Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario pradžioje Lietuvoje dirbo 174,5 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 158,1 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai iš 138 valstybių ir dar 16,4 tūkst. iš 26 Europos Sąjungos (ES) šalių. Nustatyta šių metų darbo kvota užsieniečiams – 24 706, taip pat yra numatyta galimybė kvotą didinti.

2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 12,4 proc. (17,5 tūkst.) didesnis nei prieš metus. Daugiausia įdarbinta ukrainiečių – 51,8 tūkst., baltarusių – 47,2 tūkst., uzbekų – 11,2 tūkst., tadžikų – 7,1 tūkst., indų – 6,1 tūkst. Iš ES šalių atvykusių darbuotojų augimo tempas per praėjusius metus Lietuvoje buvo spartesnis – iš senojo žemyno įsidarbino 19,4 proc. daugiau darbuotojų (2,7 tūkst.).

Atskirų duomenų, kiek užsieniečių dirba žemės ūkyje, nėra, jie įtraukti į bendrą žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės statistiką. Per 2023 m. šiuose sektoriuose buvo įdarbinti 978 užsieniečiai – 380 iš trečiųjų šalių ir 598 ES piliečiai. 2025 m. įdarbintų užsieniečių skaičius išaugo iki 1 145 – 848 trečiųjų šalių ir 297 ES piliečiai.

Sausio 1 d. minėtuose sektoriuose Lietuvoje dirbo 1 831 užsienietis: 1 381 iš trečiųjų šalių ir 450 iš ES. Prieš metus darbo rinkoje jų buvo 1 070 – iš jų 823 atvyko iš trečiųjų šalių, o 247 buvo ES piliečiai.

Tvarka netenkina

Nors užsieniečių Lietuvos darbo rinkoje daugėja, žemės ūkio sektoriaus atstovus ši situacija mažai džiugina. „Mums labai trūksta darbuotojų, tą galėtų patvirtinti daugelis, bet realybė tokia, kad jų įdarbinti beveik neįmanoma. Gali susirasti žmonių, norinčių dirbti, sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, tačiau jie mūsų nepasiekia, kvotas ir užsieniečius perima kitų ūkio sektorių atstovai. Ūkininkams įdarbinti užsieniečius labai sunku, mūsų valdžia galėtų apie tai pagalvoti“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Pakruojo r. Lygumų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Petras Ivanauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybai (LŽŪT) ši problema gerai žinoma. „Trūksta informacijos, neaišku, kokios mums yra kvotos, kokius specialistus galime įdarbinti, iš kokių šalių galime atsivežti. Kalbame su Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, norime gauti aiškius atsakymus į mums rūpimus klausimus“, – ŪP tikino LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis. Jo teigimu, pieno sektoriuje reikšmingai trūksta melžėjų-operatorių, veterinarijos gydytojų, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų. Paukštininkystės sektoriuje šiuo metu trūksta apie 200 žmonių. Dėl halalo skerdimo reikalavimų, bent 20 jų turėtų būti iš musulmoniškų šalių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mantas Župerka įžvelgė dar vieną priežastį, kodėl žemės ūkyje dirba nedaug užsieniečių: „Tai sritis, kur darbas nėra lengvas ir žmonės nesiveržia čia dirbti, ieško lengvesnių darbų.“ Jis pritarė P. Ivanauskui, kad jei darbuotojų kvotos „nusėda“ kituose sektoriuose, galbūt reikėtų valstybės įsikišimo, kad jos pasiskirstytų adekvačiai.

Pavasario sesijos metu Seime numatyta svarstyti teisės aktų pataisų projektus, kuriuose norima įteisinti nuostatą, kad norintis įsidarbinti užsienietis turi turėti kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu ar ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. „Jei Seimas priims tokią pataisą, ji didelės reikšmės neturės. Svarbiausia yra kvotos. Galėtų žemės ūkiui skirti tam tikrą kvotų skaičių, kad į jas negalėtų pretenduoti kiti sektoriai“, – problemos sprendimą siūlė P. Ivanauskas.

Pasitaiko visko

Alytaus r. įsikūrusiame didžiausiame Lietuvos gėlių ūkyje „Punios gėlės“ jau ne pirmi metai kartu su lietuviais dirba ir užsieniečiai. „Rusijai užpuolus Ukrainą, pas mus įsidarbino 20 ukrainiečių. Šiuo metu nuolatiniam darbui įdarbintos 4 moterys ir vienas vyras, tarp jų yra dirbančiųjų ketvirtus metus. Į darbą jie važinėja iš Alytaus, esančio už keliolikos kilometrų, kur yra apsigyvenę“, – pasakojo UAB „Punios gėlės“ direktorius Eimantas Žemaitis.

Ukrainiečiai dirba prie augalų sodinimo įrenginių, su klientais bendrauti jiems nereikia, todėl kalbos barjero beveik nėra. Be to, per ilgesnį laiką jie pramoko ir šiek tiek kalbėti lietuviškai. Anot E. Žemaičio, per kelerius metus pasikeitė ne vienas darbuotojas. Ir tai visai nekeista – ir lietuviai ne visi nori ar pajėgia dirbti gėlių ūkyje. Pasitaiko atvejų, kad padirbę valandą ar dvi žmonės pasako, jog per sunku, ir išeina. Taip elgiasi ir lietuviai, ir užsieniečiai.

„Aš savo pieno ūkyje įdarbinau tris anksčiau statybose dirbusius indus. Viena iš problemų, kad jie anglakalbiai, todėl ne visi ūkio darbininkai gali su jais susikalbėti. Tačiau tikiuosi, kad jauni vyrai įveiks šį barjerą. Suteikiau gyvenamąsias patalpas –
namą su visais patogumais, tik krosnį patiems tenka pasikūrenti. Kaip seksis, bus aišku vėliau“, – redakcijai kalbėjo LŽŪT pirmininkas J. Vilionis.

Alytaus r. pieno ūkį turintis ir apie 300 melžiamų karvių laikantis Vidmantas Navickas tikino, jog šiuo metu ūkyje visos darbo vietos užimtos, bet būna laikotarpių, kad labai trūksta melžėjų. „Susiklosčius tokiai situacijai, tikrai įdarbinčiau užsienietę nuolatiniam darbui. Tik reikėtų išspręsti apgyvendinimo problemą, o tai nėra paprasta“, – atviravo ūkininkas.

Dirba savomis jėgomis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.