Nuo senovės iki šių dienų
Jau XIX amžiaus kulinarijos knygose Lietuvoje galima rasti liežuvio patiekalų receptų. Pavyzdžiui, tradicinėje bajorų virtuvėje jis dažnai buvo ruošiamas su prieskoniais ir patiekiamas su krienų, garstyčių ar net su džiovintų vaisių padažu. Taip pat, kaip šventinis valgis, liežuvis puošė stalą kartu su bulvių patiekalais, raugintomis daržovėmis ar baravykais.
Nors Lietuvoje liežuvis dažnai laikomas šventiniu patiekalu, V. Radzevičiaus šeimoje jis valgomas kur kas dažniau. „Kai parduotuvėje pamatau liežuvį, nusiperku, išverdu su prieskoniais ir valgome atvėsintą. Tai – universalus patiekalas, o per šventes jis mūsų šeimoje pagardinamas majonezo ir krienų padažu“, – teigia žinomas vyras.
Įkvėpimas iš kelionių
Pasak V. Radzevičiaus, liežuvio patiekalai pasaulyje dažnai vertinami kaip egzotiški. Jis prisimena vienos JAV populiarios pokalbių laidos, kurioje liežuvis pateikiamas kaip „nevalgomas“ patiekalas, epizodus. Tačiau keliautojo patirtis rodo priešingai – tinkamai paruoštas liežuvis gali tapti delikatesu.
„Peru teko ragauti patiekalą iš kiaulės liežuvio, kuriame susijungia vietinės ir pasaulio virtuvės tradicijos – buvo labai skanu. Tačiau neturiu tokių prisiminimų iš Uzbekistano, kuriame ragautas virtas jaučio liežuvis visiškai nepateisino lūkesčių, nes buvo be prieskonių. Supratau, kaip šiam patiekalui svarbu parinkti tinkamus pagardus“, – dalijasi keliautojas.
Kaip išvirti minkštą ir sultingą liežuvį?
Tam, kad liežuvis būtų minkštas, V. Radzevičius taip pat pataria skirti dėmesio kruopščiam jo paruošimui.
„Pirmiausia liežuvį nuplaukite po šaltu vandeniu, kad pašalintumėte visus nešvarumus. Tada dėkite į didelį puodą su vandeniu ir užvirkite. Virimo metu nepamirškite pridėti druskos, lauro lapų, kvapniųjų bei juodųjų pipirų, taip pat morkų ir svogūnų – šie ingredientai suteiks subtilų skonio pagrindą. Virkite ant silpnos ugnies apie 2–3 valandas, kol liežuvis visiškai suminkštės. Jei norite dar ryškesnių skonio atspalvių, į vandenį galite įmesti gvazdikėlių ar kitų mėgstamų prieskonių“, – pataria kulinaras.
Eksperimentų laisvė ir tradicijų skonis
Jei būsite atviri naujovėms ir išbandysite skirtingas kombinacijas, liežuvio patiekalai gali kaskart nustebinti. Pasak V. Radzevičiaus, liežuvio universalumas atsiskleidžia ir skirtingais paruošimo būdais: jį galima virti, kepti, troškinti.
„Išvirtas liežuvis tampa puikiu pagrindu tolesniems kulinariniams žaidimams – jį galima troškinti baltame padaže, kuriame dera grietinėlės ir krienų skonis, arba lengvai pakepinti. Man asmeniškai labiausiai patinka jį skanauti su tradiciniu lietuvišku krienų padažu, kurio aštrumas puikiai papildo minkštą ir subtilų mėsos skonį“, – sako V. Radzevičius.
Kiaulienos liežuvis reikalauja ne tik specialaus paruošimo, bet ir tinkamai parinktų garnyrų. Anot žinomo vyro, prie jo puikiai dera įvairiais būdais paruoštos bulvės: virtos, keptos ar net trintos. Taip pat žali žirneliai, garintos ar grilintos daržovės bei rauginti agurkai – visi šie priedai patiekalui suteikia ryškumo ir skonių įvairovės.
Prieš tiekiant į stalą, kulinaras rekomenduoja paruoštą liežuvį supjaustyti plonomis, tvarkingomis riekelėmis ir papuošti šviežiais žalumynais. Toks pateikimas ne tik padaro patiekalą patrauklų akiai, bet ir paverčia jį tikra šventinio stalo pažiba.
Šventiniam Kalėdų ar Naujųjų metų stalui V. Radzevičius rekomenduoja šalia virto liežuvio išbandyti ypatingą Radvilų virėjo padažą, kurio receptas siekia net XVII amžių.
Padažui reikės:
50 g krienų
100 g migdolų
5 ml vyno acto arba citrinų sulčių
50 g razinų
Krienus sumaišykite su trintais migdolais, įpilkite actą, įberkite razinas ir gerai viską išmaišykite. Padažas turėtų būti tirštas. Šis sodrus, senovinis padažas puikiai derės su virto liežuvio skoniu. Skanaus!
"Bosanova" informacija