Ligoti jurginai: ką daryti?

Bet kuris specialistas ir didesnę patirtų turintis šių gėlių mėgėjas pasakys, kad pati svarbiausia profilaktikos priemonė – sodinti tik sveikus šakniagumbius. Stiprius augalus daug rečiau pažeis įvairios ligos.

Šiuos šviesamėgius ir šilumamėgius augalus reikia sodinti po vėlyvųjų pavasario šalnų į atvirą, saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą, t. y. pastatų ar sodinių pietinėje pusėje. Nereikėtų sodinti prie medžių, nes jie nualina ir išdžiovina dirvą.

Rudasis puvinys

Netinkamos auginimo sąlygos gali sukelti neinfekcinės kilmės pažeidimų. Kasant dažnai pastebimas neinfekcinės kilmės rudasis puvinys. Jis atsiranda džiovinant žemoje temperatūroje, esant skersvėjui, taip pat pertręšus (ypač azotu ar mėšlu). Gumbų arba šaknies kaklelio žievė nusispalvina šviesiai arba tamsiai rudos spalvos dėmėmis. Jurginų lapų galai pajuoduoja dėl per aukštos aplinkos temperatūros ir drėgmės. Per naktį jie gali tapti stikliškai juodi.

Virusai

Infekcines ligas sukelia virusai, bakterijos, grybai. Virusai į augalą patenka per mechaniškai arba pernešėjų padarytas žaizdas. Juos platina augintojai, daugindami užkrėstus augalus arba pjaudami tuo pačiu įrankiu užkrėstus ir sveikus augalus, ir kenkėjai (amarai bei tripsai), kurie čiulpdami augalų sultis keliauja nuo užsikrėtusių prie sveikų augalų.

Lietuvoje paplitęs yra jurginų mozaikos virusas (Dahlia mosaic caulimovirus). Pažeistų augalų lapai išlieka natūralios spalvos, bet deformuoti, išsikraipę, susmulkėję, kartais pūslėti su chlorotiškomis (gelsvomis) dėmėmis pagal gyslas. Ligos sukėlėjas išsilaiko šakniagumbiuose ir platinamas dauginant jurginus. Augalai tampa mažesni, tarpubambliai ir žiedkočiai trumpesni, kartais deformuoti.

Pastebėjus lapus, išmargintus įvairių raštų chlorotinėmis dėmėmis, galima įtarti, kad augalai užsikrėtę kitais virusais. Šie patogenai sutrikdo augimo funkcijas, silpnina augalus, kol galų gale jie sunyksta. Jei augalai pažeisti, reikia negailestingai juos naikinti su visu žemės grumstu, nevėluoti šalinti kenkėjus (amarus, tripsus), o kaupiant piktžoles, genint ar skinant – dezinfekuoti darbo įrankius.

Grybinės ligos

Labiausiai paplitusi grybinė liga yra kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea). Lietingu metu ar kai drėgmė saugykloje per didelė, atsiranda rudų, netaisyklingų dėmių, kurios plečiasi, audiniai apsitraukia pilku apnašu, pūva. Grybiena net iki 4 metų žiemoja dirvoje ir ant užkrėstų gumbų.

Prevencija: nesodinti per tankiai, nepertręšti azotu. Labai svarbios jurginų laikymo sąlygos šaltuoju metu. Į saugyklą reikia dėti sveikus, gerai apdžiovintus šakniagumbius. Saugykloje turi būti gera ventiliacija, temperatūra – apie 5 °C, o drėgmė ne didesnė kaip 80 proc.

Kai augalai pasodinti pernelyg drėgnoje dirvoje, per tankiai, o oro drėgmė per didelė, ant jurginų stiebų pirmiausia atsiranda vandeningų dėmių, aukščiau jų vysta viršūniniai lapai, vėliau puvinys apima visą stiebą, kartais pasiekia šaknis, audiniai pasidengia balta grybiena. Tai sklerotinis puvinys (sukėlėjas Sclerotinia sclerotiorum). Pažeistų augalų žiemą saugykloje šakniagumbiai supūva. Su augalų dalimis patekę į dirvą ligos sukėlėjai išlieka gyvybingi keletą metų.

Prevencija: patartina jurginus toje pačioje vietoje sodinti kas 3–4 metus. Pastebėjus ligotas augalo dalis – šalinti iš karto, naikinti, nesodinti per tankiai. Jurginams skirtas saugyklas prieš naudojimą svarbu dezinfekuoti, jose palaikyti optimalią temperatūrą, vėdinti.

Jurginus lauke ar saugykloje gali pažeisti klastinga liga – sausasis puvinys – fuzariozė (sukėlėjas Fusarium oxysporum). Skleidžiantis žiedams, ant stiebo pagrindo matomos rausvai baltos apnašos, ūgliai vysta. Liga plinta toliau. Saugykloje ligos pažeisti šakniagumbiai nuo kaklelio ruduoja, pūva. Jei drėgna, taip pat atsiranda rausvai baltų apnašų. Nuo ligotų gumbų apsikrečia sveiki šakniagumbiai

Prevencija: vasarą ligotus augalus sunaikinti, į saugyklą dėti gerai subrendusius, tinkamai apdžiovintus gumbus. Sandėliavimo patalpose reikia vengti pernelyg aukštos temperatūros ir per didelės drėgmės. Prieš sodinant pažeistas vietas galima išpjauti, pabarstyti pelenais arba anglies ir sieros mišiniu.

Esant vėsiam, drėgnam orui ir jei dirva sunki, drėgna, pastebima, kad augalai silpnai auga, blyškiai žalios spalvos, pradeda gelsti nuo apačios, ruduoja lapų viršūnės ir pakraščiai, atskiri stiebai pamažu vysta ir džiūva. Jurginų stiebų pagrindas pasidengia baltu apnašu, sparčiai daugėja nykstančių atskirų stiebų. Galima įtarti, kad tai verticiliozės pažeidimai (sukėlėjas – Verticillium dahliae). Infekcija persiduoda per šakniagumbius.

Žiemojantys šakniagumbiai taip pat vysta, ruduoja, pūva, o paviršius apsitraukia raudonai rudu arba rudai aksominiu apnašu – tai grybo dauginimosi organai. Viršutinis šakniastiebio sluoksnis lengvai nusilupa, o po juo matoma tamsiai pilka masė. Ypač jautrios stambiažiedės veislės.

Rečiau, vasaros pabaigoje arba anksti rudenį, jei sausa ir šilta, jurginus gali pažeisti tikroji miltligė (sukėlėjas Erysiphe spp.). Ant pažeistų lapų, lapkočių susidaro baltos grybienos apnašas. Vėliau grybiena tankėja, tamsėja.

Prevencija: nesodinti jurginų per tankiai, pavėsyje, nepertręšti azotu.

Sausomis, šiltomis vasaromis jurginams gali pakenkti paprastoji voratinklinė erkė (Tetranychus urticae). Ji jurginams gana pavojinga. Šis smulkus (0,3–0,4 mm ilgio), oranžiškai raudonos, rusvos spalvos voragyvis pirmiausia apninka apatinius lapus. Jų apatinę pusę padengia gležnu voratinkliu, dauginasi ir čiulpia sultis. Lapų viršutinėje pusėje pastebima greitai daugėjant smulkių, šviesių dėmelių, kurioms susiliejus lapai blykšta, sudžiūsta.

Prevencija: nuolatos naikinti piktžoles, augalų likučius. Nusistovėjus šiltiems ir sausiems orams, jurginus tenka laistyti ir purkšti vandeniu. Pastebėjus pirmuosius židinius, galima pabandyti naikinti ekologiškais nuovirais (česnakų, kraujažolių, asiūklių, rabarbarų, karčiųjų paprikų ir kt.).

Ant augalų lapų apatinės pusės kolonijomis gali apsigyventi ir misti jų sultimis amarai (Aphidinea). Tai smulkūs (1–3 mm ilgio), gležni vabzdžiai. Jie apninka ūglius, viršutinę lapų pusę, žiedus. Pažeisti lapai susiraito, gelsta, žiedai byra, augalai skursta, tampa lipnūs nuo jų išskirtų išskyrų.

Prevencija: naikinti piktžoles. Pastebėjus pirmuosius židinius, reikia purkšti augaliniais preparatais arba insekticidais.

Pažeisti lapai – sidabriško atspalvio, vėliau paruduoja, ant lapų – 0,8–1,2 mm ilgio, sparnuoti pailgi, šviesiai geltoni ar rudi, apaugę trumpais rausvais šereliais vabzdžiai. Tai kenkėjas tripsas (Thysanoptera). Pavasarį, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 °C, tripsai pradeda maitintis ant laukinių augalų žiedų, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Didžiausią žalą tripsai daro platindami virusinių ligų sukėlėjus.

Prevencija: laikytis agrotechnikos reikalavimų, naikinti piktžoles, nuėmus derlių, sunaikinti augalų atliekas. Esama ir kitų kenkėjų, bet jie pastebimos žalos jurginams nedaro.

Antai paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) gali apgraužti šakniagumbius. Rudenį spragšių (Elateridae) lervos šakniagumbiuose išgraužia kiaurymes; grambuolių (Melolontha melolontha) lervos pažeidžia jurginų gumbus; sultingas augalo dalis apgraužia šliužai (Agrolimax spp.); jurginų lapus, dažniau žiedus bei pumpurus apgraužia paprastoji auslinda (Forticula auricularia); sausą vasarą gali kenkti žolinės blakutės (Lygocoris pabulinus).

Prevencija nuo kenkėjų: nesodinti jurginų naujai įdirbtose pievose, nedirbamos žemės plotuose, gerai įdirbti dirvą, purenti; naikinti piktžoles ne tik tarp augalų, bet ir aplink lauką. Naudoti cheminius preparatus yra toksiška ir nelabai veiksminga, be to, tai neigiamai veikia dirvą.

Bakterinės ligos

Jei juntamas nemalonus salsvas kvapas, lapai šiek tamsesni, galima įtarti bakterinį puvinį (šlapiasis puvinys, kurio sukėlėjas Erwinia spp.). Ligos pradžią pastebėti sunku. Ji plinta labai greitai, laistant kartu su vandeniu. Stiebo šerdis drėgna, pagrindas ruduoja, minkštėja, juoduoja. Vėliau perpjovus stiebą, skersiniame pjūvyje matomi rudi apskritimai – bakterijos sankaupos. Rečiau jurginus gali pažeisti kitos bakteriozės: bakterinys vėžys (sukėlėjas Agrobacterium tumefaciens) – įvairaus dydžio tamsėjančios išaugos ant šakniagumbių, šaknies kaklelio; bakterinė gumbaligė (sukėlėjas Corynebacterium spp.) – stiebo pagrinde gausu trumpų, sustorėjusių, šviesiai žalių ūglių.

Prevencija nuo bakterinių ligų yra tokia: dauginti tik sveikų augalų šakniagumbius ir auginius; neauginti sunkiose, šlapiose dirvose; nepertręšti azotu; pažeistus augalus išrauti kartu su šakniagumbiais ir sunaikinti.

Dr. Antanina STANKEVIČIENĖ, VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja

Autorės ir 123rf nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.