Likti ūkininku ar tapti UAB?

Ką kalba skaičiai?

2023 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 112 tūkst. ūkininkų, tačiau tie metai nebuvo pelningi, tad šiuo metu ūkininkų skaičius gali būti šiek tiek pakitęs. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, tiems, kurie per metus gali uždirbti iki 35 tūkst. Eur apmokestinamųjų pajamų, mokesčių reforma neturės jokios įtakos, ji apims apie 7,2 tūkst. ūkininkų.

„Jiems teks apsispręsti, ar tapti juridiniu asmeniu ir išvengti drastiško mokesčių naštos didėjimo, ar kęsti reformos pasekmes ir mokėti didesnius mokesčius. Kai kuriems tektų mokėti 32 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Bet ir 32 proc. yra dvigubai daugiau nei 15 proc., kaip moka dabar, tad kai kuriems teks nuo tų pačių pajamų mokėti žymiai didesnes sumas. Tiems, kuriems vietoj 15 proc. būtų taikomas 20 proc. tarifas, išvertus pinigais, užuot mokėjus 1 tūkst. Eur, teks mokėti 1,3 tūkst. Eur. Politikai nebando įsiklausyti į argumentus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė R. Juknevičius.

Atsakymai skirtingi

Seimo narys, „Nemuno aušros“ frakcijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ramino, kad nereikia bijoti, nereikia bauginti. „Luomas išliks, tik stambūs ūkininkai, kurie per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 8 tūkst. Eur ir daugiau, manau, turėtų keisti statusą į juridinio asmens – įkurti uždarąją akcinę bendrovę (UAB), žemės ūkio bendrovę (ŽŪB), kooperatyvą ir pan. Reikia atskirti stambius, vidutinius ir smulkiuosius ūkius. Smulkieji ūkininkai yra maksimaliai apsaugoti“, – redakcijai tvirtino R. Žemaitaitis.

Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna buvo santūresnis: „Iš vienos pusės, statusą pakeitus į juridinio asmens veiklos formą, galimai iškils ūkininkų, kaip luomo, išlikimo klausimas. Žinoma, galima ieškoti ir kitų formų, ne tik UAB, kad vis dėlto išsaugotume ūkininko sąvoką ir ūkininkavimo tradiciją. Dėl statuso keitimo daugiausia apsispręsti turės stambiausieji ūkiai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti optimalių veiklos formų.“

Kėdainių r. Ažytėnų ŽŪB vadovas, ūkininkas Šarūnas Šiušė prisipažino sunkiai suvokiantis, kaip po buldozerinės reformos atrodys ūkininkų luomas. „Kalbant apie ūkininkų išlikimą, buldozerinę mokesčių reformą pavadinčiau ūkininkų luomo naikinimu arba sąmoningu ūkininkų nuvarymu nuo žemės. Labai tikiu, kad Seime atsiras sveiko proto nepriimti tokio sprendimo“, – vylėsi Š. Šiušė.

ŪP pašnekovas pabrėžė, kad ūkininkai nėra nusistatę prieš mokesčius, visi supranta jų reikšmę ir poreikį, ypač šiandien, kai geopolitinė situacija yra neapibrėžta, kai vyksta karas Ukrainoje, kai reikia susirūpinti krašto gynyba. „Ūkininkai pasisako prieš neproporcingai didelį ir drastišką mokesčių kėlimą. Manau, kad demokratinėje valstybėje nėra normalu, kai per dieną mokestinė našta pakyla 100 ir daugiau procentų. Valdžia turėtų suprasti, kad ūkininkams reikia konkuruoti su kitomis formomis veikiančiais kooperatyvais ar kitais juridiniais asmenimis. Drastiškai padidinus mokesčius, mes neatsilaikysime konkurencinėje kovoje nei prieš juos, nei prieš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ūkininkus. Man labai gaila, kad Vyriausybėje, svarstant mokestinę reformą, neatsirado žmonių, kurie įsiklausytų į mūsų išsakytus argumentus, pabandytų modeliuoti, kaip, įgyvendinus reformą, atrodys skirtingo dydžio ūkiai. Man kelia abejonių politikų teiginys, kad mokestinė našta paveiks tik nedidelę dalį – 7 tūkst. – ūkių. Aš drąsiai galiu sakyti, kad ji paveiks mažiausiai 50 tūkst. prekinių ūkių“, – konstatavo Kėdainių r. ūkininkas ir Ažytėnų ŽŪB vadovas.

LŪS prezidiumo narė, Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė įsitikinusi, kad mokesčių reforma apims visus ūkininkus, mokesčiai didės ir gaunantiems mažiau apmokestinamųjų pajamų. „Supraskime, kad didėja ne tik GPM, tai mums skaudžiausia, bet ir brangs paslaugos tiems, kurie verčiasi individualia veikla. Auga draudimo, atliekų išvežimo kaina, kelių mokestis, kyla akcizas degalams, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, – vardijo LŪS prezidiumo narė. – Visa tai gula ant ūkininko pečių, sąnaudos didėja, bet mes negalime paprašyti tokios grūdų kainos, kokią norėtume gauti, parduodame rinkos kaina.“

Turėtų būti išlygų

L. Židonienė pabrėžė, kad ūkininkas įplaukų gauna tik tada, kai parduoda derlių, o ūkis – tai ne gamykla, kur pinigų srautai yra nuolatiniai. „Sumokėjus mokesčius, apie plėtrą minčių nebeliks. Luomas išliks, bet gretos praretės. Viena ranka statome, o kita sugriauname, progresyvumas nėra teisingas“, – įsitikinusi ŪP pašnekovė.

Premjero patarėjas V. Jukna taip pat akcentavo, kad žemės ūkis yra specifinė šaka, ji, skirtingai nuo kitų verslų, veikiama ne tik besikeičiančios rinkos, bet ir gamtos sąlygų. „Jos dėl akivaizdžiai pasikeitusio klimato jau ir Lietuvoje tampa vis mažiau prognozuojamos. Negalima dėti lygybės ženklo tarp žemės ūkio ir kitų verslų. Atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatumus, būtina ieškoti geriausių sprendimų, kad, objektyviai įvertinus situaciją, nenukentėtų ūkininkai“, – redakciją tikino premjero patarėjas žemės ūkio klausimais.

Apsaugos ūkininkus?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.