Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Liūdnas koplytėlių, koplytstulpių tuštėjimo metas

2023/12/09


XIX a.–XX a. pradžia – kryždirbystės klestėjimo laikas, apie kurį daugiausia žinoma. Kryžiai ir koplytėlės, pilnos meniškų liaudies meistrų sukurtų šventųjų skulptūrų, atitiko lietuvio dvasinės raiškos būdą, estetinę sampratą. Kryždirbystė yra išgyvenusi itin sunkių laikotarpių, įvairiausių draudimų, tačiau tai neatgrasė nuo papročio statyti medinius paminklus. Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Visuose regionuose galima rasti ir koplytėlių, ir koplytstulpių, tačiau ypač daug Žemaitijoje, ir jie čia labai įvairūs. Tik Žemaitijoje buvo statomos koplytėlės ant žemės, kartais ant didelių akmenų. Tai pačių įvairiausių formų ir dydžių objektai, žinoma, juose visada būdavo pilna šventųjų skulptūrų.

Šiuo metu autentiškų senųjų skulptūrų koplytėlėse, koplytstulpiuose išlikę labai nedaug. Labai gaila, bet šie objektai, išgyvenę įvairius istorinius virsmus, pastaraisiais metais vėl sulaukė piktadarių dėmesio. Skulptūros vagiamos.

Per pastaruosius kelerius metus buvo pavogta ne viena skulptūra. Dingusios vertybės yra įrašytos į Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

Rietavo savivaldybėje, Spraudžių kaime pasigesta trijų skulptūrų

Šiais metais Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus kuruojamoje teritorijoje netekome trijų skulptūrų iš Spraudžio kaimo koplytstulpio (Rietavo savivaldybė). Tai medinės skulptūros „Pieta“ ir dviejų medinių skulptūrų „Šv. Barbora“.

Koplytstulpis (u. k. 15115) statytas 1927 m., XX a. pab. Remontuotos, nuo 1993 metų Kultūros vertybių registre registruotas pavienis nekilnojamasis kultūros paveldo objektas su nustatytomis vertingosiomis savybėmis, tarp kurių minėtos dingusios skulptūros.

Skulptūrų dingimo faktas buvo nustatytas KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus specialisto, vykdant 2023 metų veiklos planą dėl registrinių kultūros paveldo objektų stebėsenos.

Vertybės dingo Šilalės rajone, Driežų kaime

Taip pat yra dingusios medinės skulptūros „Šv. Antanas“, „Angelas“, skulptūrinė grupė ir Altorėlis iš Driežų kaimo koplytėlės (Šilalės rajono savivaldybė).

Šilalės rajono savivaldybės specialistas, atsakingas už paveldosaugą, vykdydamas 2023 metų veiklos planą dėl valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsenos, spalio mėnesį patikrino Šilalės rajone, Driežų kaime esančią Koplytėlę su skulptūromis (u. k. 20899) ir nustatė, kad dingusios kompleksinės dalys: ,,Šv. Antano“ skulptūra (u. k. 25519), Angelo skulptūra (u. k. 25520), Skulptūrinė grupė (u. k. 25521) ir Altorėlis (u. k. 25523).

Remiantis kraštotyrininko Klemenso Lovčiko informacija, Upynos apylinkės pasižymi mažosios architektūros gausa, 1970 m. kraštotyros ekspedicijų metu fiksuota net 140 kryžių, koplytėlių bei koplytstulpių. Driežų kaimo koplytėlė pastatyta 1910 m., skulptūrų autorius yra nežinomas, bet vietiniai gyventojai teigė, kad visos vertybės yra vieno tautodailininko darbas. Į Kultūros vertybių registrą objektas įrašytas 2001 m., o pripažintas valstybės saugomu 2005 m.

Teritorinio skyriaus specialistas bei savivaldybės darbuotojas, neradę skulptūrų, vertybių dingimo aplinkybes pradėjo aiškintis su seniūnijų seniūnais, klebonu, aplinkiniais gyventojais bei žemės sklypo savininkais. Tikėtasi, kad skulptūros gali būti perkeltos saugojimo tikslais į kitas patalpas, deja, informacija nepasitvirtino.

Kas neišvogta – raginama perduoti saugoti muziejams

Dėl minėtų objektų dingimo KPD Telšių-Tauragės teritorinis skyrius kreipėsi į atitinkamus policijos komisariatus. Taip pat į KPD dėl skulptūrų įvertinimo pinigine išraiška. Driežų kaimo koplytėlei padaryta žala siekia 11400 eurų. Dėl Spraudžio kaimo koplytstulpio žala dar nustatinėjama. Dingę objektai yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, taip pat svarbios kaip dailės kūriniai.

Ar egzistuoja tokių dirbinių juodoji rinka, spėlioti nesiryžtame, tačiau neabejojame, kad ne tik šalies viduje apstu kolekcininkų, norinčių juos įsigyti, bet, greičiausiai, dalis dirbinių iškeliauja ir į užsienį. KPD ragina savivaldybių paminklotvarkininkus, savininkus skulptūrėles perduoti saugoti muziejams. Na, o kad toks gražus lietuviškas paveldas nestovėtų tuščias, pastatyti skulptūrų kopijas.

 

KPD informacija

KPD / Aurelijos Ričkuvienės nuotraukoje – Driežų koplytėlė, iš kurios yra dingusios skulptūros „Šv. Antanas“, skulptūrinė grupė ir Altorėlis.

Dalintis