Liūtys vėl skandina Europą

Krituliai Ispanijoje

Dėl staigių potvynių ir rekordinio kritulių kiekio, kuriuos sukėlė audra „Martinho“,  Ispanijoje šiomis dienomis šimtai gyventojų evakuojasi iš namų, uždaromos mokyklos ir nušluojami automobiliai, informuoja Europos Sąjungos kosmoso programos Žemės stebėjimo portalas copernicus.eu. Kai kurios šalies vietovės praėjusiais metais nukentėjo nuo užsitęsusios sausros, tačiau pastaruoju metu orai staiga pasikeitė.

Remiantis Ispanijos nacionalinės orų agentūros AEMET duomenimis, per pirmąsias 18 kovo dienų Ispanijoje iškrito daugiau nei dvigubai daugiau, nei įprastai per šį mėnesį. Tai apėmė įprastai sausringus regionus, tokius kaip Andalūzija, kur užtvindytos upės privertė šimtus žmonių evakuotis, skelbia „Euronews“.

Madride per pirmąsias tris šio mėnesio savaites iškrito daugiau kritulių nei bet kurį kitą mėnesį nuo įrašų pradžios 1893 m., sako AEMET meteorologai. Sostinės pareigūnai čia išleidžia vandenį iš El Pardo rezervuaro, kad išvengtų staigaus potvynio.

Kol kas 2023 metais prasidėjusi sausra baigėsi. Rezervuaras, tiekiantis vandenį Barselonai, dabar yra užpildytas apie 48 proc., palyginti su mažiau nei 5 proc. tuo pačiu metu pernai.

Smarkios liūtys pietų Ispanijoje taip pat sukėlė didelius potvynius, o netoli Malagos buvo evakuoti 365 namai, uždaryti keliai ir mokyklos. Net devyniolikoje upių vandens lygis pavojingai aukštas, skelbiamas pavojus.

Pastarieji potvyniai įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po mirtino potvynio Valensijoje, kur žuvo šimtai žmonių.

Kentėjo ir Italija

Kovo viduryje kai kuriuos Italijos regionus užklupus beveik mėnesį trukusiam lietui, dėl pakilusio upių vandens lygio potvyniai kilo visoje šalyje.

Raudonasis įspėjimų lygis galiojo visoje Italijoje, įskaitant Florenciją ir Pizą, po ekstremalaus potvynio, kuris sukėlė daugybę nuošliaužų ir padarė didelę žalą. Perspėjimai buvo paskelbti ir kai kuriose Toskanos ir Emilijos-Romanijos dalyse.

Mokyklos buvo uždarytos keliuose miestuose, įskaitant Florenciją, kur vietos administracija taip pat uždarė muziejus, kino teatrus ir teatrus. Florencijoje beveik mėnesį trukęs lietus baigėsi tik kovo 15 d., skelbia „The Florentine“.

Taip pat buvo pranešta apie nuošliaužas ir purvo srautus Bolonijoje, kur buvo evakuoti kai kurie gyventojai.

Vietos valdžios institucijos ir civilinės saugos agentūros padidino pavojaus lygį Arno upėje, kuri teka per Florenciją ir Pizą. Kelius paveikė vanduo ir nuvirtę medžiai, o Florencijos gyventojams buvo patarta vengti keliauti po to, kai buvo iš dalies uždarytas A1 greitkelis.

Regiono gubernatorius Eugenio Giani pareiškė, kad kritiškiausia padėtis buvo Sesto Fiorentino miestelyje, esančiame už kelių kilometrų nuo Florencijos, kur Rimadžio upelis išsiliejo ir užtvindė centrines gatves. Laimei, aukų išvengta.

Skęsta Balkanai

Bosnijoje ir Hercegovinoje Bosnos, Krivajos ir Gostovič upių vandens lygis sparčiai kyla. Zenica-Doboj kantone Bosnos upė keliose vietose išsiliejo į žemės ūkio paskirties žemę, o Dobrinje gyvenvietėje patvino pralaida po greitkeliu, vedančiu į Seočos gyvenvietę. Be to, Fojnicos upė užfiksavo 211 cm vandens lygį su kilimo tendencija ir išsiliejo iš vagos, praneša portalas agroklub.ba.

Gorani gyvenvietėje dėl liūčių užsikimšus lietaus nuotekų vamzdžiui sugadintas vietinis asfaltuotas kelias.

Olovo mieste paskelbtas pirmasis apsaugos nuo potvynių lygis. Šios savivaldybės teritorijoje iš namų buvo evakuota šeima, kuri buvo apjuosta pylimu, kad į pastatą nepatektų vanduo. Vietomis kai kuriose gyvenvietėse vanduo prasiskverbė į rūsius.

Kakanj rajone paskelbta stichinė nelaimė. Šioje savivaldybėje vietomis išsiliejo Bosnos upė, todėl gatvėse sutriko eismas. Civilinės saugos komandos ir merė Erna Merdić Smailhodžić perspėjo piliečius, kad potvyniai galimi tiek aukštesnėse, tiek žemesnėse miesto vietose, jei lietūs tęsis.

Be to, vietinė Želečos bendruomenė, esanti Žepčės apylinkėse, šiuo metu yra atkirsta dėl nuolaužomis užkimšto kelio.

Tuzlos kantone apie 30 ha žemės ūkio paskirties žemės buvo užlieta dėl gausių liūčių Gračanicos vietovėje.

Živinicės apylinkėse Sprečos upė išsiliejo kelio Suha – Ljubače atkarpoje iki pirmųjų namų. Taip pat buvo užlieta apie 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Sprečos upės pakrantės zonoje Doboj Istok vietovėje.

Hercegovinos-Neretvos kantone, Kralupi kaime Konjic mieste dėl aukšto Kraljušticos upės vandens lygio įvyko pylimo pralaužimas. Buvo apsemti kelių pastatų rūsiai.

Bendri duomenys

Per pastaruosius 30 metų potvyniai turėjo niokojantį poveikį Europai, paveikę apie 5,5 mln. žmonių, nusinešę beveik 3 000 gyvybių ir padarę ekonominę žalą, vertinamą daugiau nei 170 milijardų eurų, skelbiama Europos parlamento rezoliucijoje, priimtoje po katastrofiškų audros „Borisas“ padarinių. Iš pradžių ši audra stipriai smogė Vidurio Europai, nusiaubdama tokias šalis kaip Austrija, Čekijos Respublika, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vokietija ir Vengrija, o vėliau nuslinko į Italiją.

Pernykščiai metai buvo kupini potvynių ir ekstremalių oro reiškinių visoje Europoje. Vien tik potvyniai palietė apie 1,6 mln. žmonių ir atnešę 81 proc. ekonominių nuostolių, susijusių su klimato kaitos padariniais žemyne.

Trečdalis Europos upių tinklo viršijo „aukštą“ potvynių slenkstį, o didžiuosiuose upių baseinuose, įskaitant Luarą, Reiną ir Dunojų, buvo rekordinis vandens lygis.

Poveikis žemės ūkiui

Visais aprašytais atvejais potvyniai pirmiausia paveikė žemės ūkį. Tačiau Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija čia įžvelgia ne vien tik nuostolius ūkininkams, bet ir teigiamų aspektų: „Vandens tiekimo svyravimai ir ekstremalios temperatūros yra du didžiausi veiksniai, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojantys žemės ūkio gamybą. Potvyniai ir gausūs krituliai gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį žemės ūkio sistemoms ir produktyvumui. Pavyzdžiui, gausūs krituliai ir laukų potvyniai gali atidėti pavasarinį sodinimą, padidinti dirvožemio sutankėjimą ir sukelti pasėlių nuostolius dėl deguonies trūkumo ir šaknų ligų. Priešingai, potvynis taip pat gali turėti teigiamos įtakos kito sezono pasėliams. Be to, intensyvūs krituliai, susiję su musonais ir ciklonais, gali būti labai naudingi ekosistemoms, padėti atkurti vandens lygį rezervuaruose, palaikyti sezoninį žemės ūkį ir sušvelninti vasaros sausras sausringose ​​vietovėse. Nepaisant to, kritulių kintamumas yra viena iš pagrindinių daugelio derliaus nuostolių priežasčių...“.

Ispanijos atveju, gausūs krituliai išties padėjo atkurti vandens lygį rezervuaruose po pernykščių sausrų ir dabar netgi svarstoma, jog to pakaks visiems metams.

Europos Komisija jau vasario pabaigoje pranešė, kad ES valstybės narės palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 98,6 mln. EUR iš žemės ūkio rezervo, siekiant tiesiogiai paremti Ispanijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos ir Vengrijos ūkininkus, kuriuos pernai labiausiai nusiaubė įvairios stichijos.

Komisija skyrė 68 mln. EUR Ispanijai, 16,2 mln. EUR Vengrijai, 6,7 mln. EUR Kroatijai, 4,2 mln. EUR Latvijai ir 3,5 mln. EUR Kiprui .

2024 m. vasarą Ispanija patyrė lietaus trūkumą ir didelį karštį, dėl kurio kilo sausra. 2024 m. spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje smarkios audros, sukeltos DANA, atnešė itin gausius liūtis ir niokojančius potvynius, nusinešusius šimtus aukų Valensijos regione. Ypač nukentėjo vaisių ir daržovių, vyno, alyvuogių ir gyvulininkystės sektorių gamyba.

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Kipre iškrito mažai kritulių ir buvo aukšta temperatūra, todėl susidarė sausos sąlygos, kurios paveikė gamybą tokiuose sektoriuose kaip grūdų, alyvuogių ir vaisių bei daržovių.

Latvija patyrė rekordiškai žemą žiemos temperatūrą, pavasario šalčius ir smarkias vasaros liūtis, kurios paveikė javus, rapsus, vaisius, daržoves ir bulves.

Kroatija ir Vengrija 2024 m. vasarą susidūrė su itin aukšta temperatūra ir sausra, kuri paveikė kukurūzų, saulėgrąžų, sojų, cukrinių runkelių, vaisių, bulvių ir vyno gamybą.

Parengė Ričardas Čekutis