Žemdirbių bendruomenė šokiruota: Seime antrą kartą atmestos AIE įstatymo pataisos

Siūlo prisiimti atsakomybę

„Mes, ūkininkaujantieji, gavome su šlapiu skuduru per snukį. Tai reiškia, kad Seime turime žmonių, kurie nesupranta, kas yra žemės ūkis bei dirbamoji žemė ir kiek reikia įdėti triūso, kad ji būtų maitintoja. Toks balsavimo rezultatas galimai yra susijęs su tuo, kad kas nors kur nors turi akcijų, jei ne jie, tai giminaičiai. Blaiviai mąstantis žmogus negalėtų taip balsuoti, juk žemės ūkis yra strateginė šaka, o dirbamos žemės plotai riboti ir jie mažėja“, – emocijų nuo „Ūkininko patarėjo“ neslėpė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius susilaikiusiems ir balsavusiems prieš Seimo nariams siūlė prisiimti atsakomybę už ūkius, kurie dalyvauja investicinėse programose, yra paėmę paskolą iš banko ar yra įsipareigoję Nacionalinei mokėjimo agentūrai ne tik išlaikyti, bet ir didinti galvijų skaičių ar atitinkamą veiklą penkerius metus. „Tegul tie balsuotojai, kai iš ūkininko bus paimta pagrindinė gamybos priemonė – žemė, sumoka už jį baudas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Sviderskis.

Stebina paradoksai

Įstatymo projekto iniciatorių, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką taip pat stebina tai, kad pataisos nesulaukė pritarimo jau antrą kartą. „Juk kolegoms buvo atsakyta į visus klausimus. Be to, Vyriausybės programoje žemės ūkis pripažįstamas strategine ūkio šaka, artimiausiu metu tai bus įtvirtinta ir įstatymu. Stebina tai, kad kolegos neišgirsta argumentų, kad derlingos žemės Lietuvoje nėra begalybė. Galbūt jie pastaruoju metu turėjo susitikimų su lobistais?“ – retoriškai klausė K. Mažeika.

Seimo nario žodžiais, projekto esmė – nesiūloma visiškai uždrausti statyti saulės jėgaines žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau siūloma tai daryti tik nederlingoje žemėje. „Didžiausias paradoksas – tai bandė pasakyti save pristatantys aplinkosaugininkais, kad neturime riboti atsinaujinančios energetikos, tačiau tokio pat derlingumo žemėje draudžiama sodinti mišką, o saulės elektrines statyti galima. Manau, kad atsakymas į tai – lobistai šioje vietoje gerai padirbėjo ir pasiekė tokį rezultatą, kad jie saulės elektrinių parkus stato jiems patogiose vietose, o ne ten, kur logiška tai daryti pagal kitų šalių praktiką“, – įtarimų neslėpė K. Mažeika.

Susilaikymo argumentai

Dėl susidariusios situacijos žemdirbių bendruomenė pirštu bedė į Seimo narius Arūną Dudėną ir Tadą Prajarą. Su pastaruoju ŪP susisiekti nepavyko, o balsavimo metu susilaikęs A. Dudėnas redakcijai tvirtino: „(Mano sprendimą) lėmė tie argumentai, kad galbūt būtų nevisiškai teisingos sąlygos visiems žemės savininkams. Jei, tarkime, tavo žemė yra didesnio našumo balo, gautųsi, kad esi kažkuo apribojamas, suvaržomas. Tie 35–36 balai yra pagrindinis momentas, taip pat nuogąstavimas, kad ūkininkas, ypač Suvalkijos krašto, Pasvalio r., negalėtų sau įsirengti saulės elektrinės. Dėl to šis projektas buvo grąžintas patobulinti jo rengėjams.“

O gal vis dėlto geriausiai jo poziciją paaiškina paties ūkininko Arūno Dudėno pernai feisbuko paskyroje kelis kartus skelbtas įrašas: „Galimybė gauti paramą (148 846 Eur) iš jungtinio projekto „Investicinė parama energijos kaupimo įrenginiams“, pateikus paraišką Lietuvos energetikos agentūrai, paskatino mane, kaip ūkininką Arūną Dudėną, suplanuoti įsirengti 500 kWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginį. Jungtinio projekto projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.“

Teiks dar kartą

Paklaustas, kokie bus tolesni žingsniai, K. Mažeika redakcijai sakė: „Bandysime tobulinti grąžintą įstatymą ir tikėsimės, kad kitą kartą kolegos argumentus išgirs. Planuojant teritorijas, būtina atsižvelgti į tai, kad ūkininkavimas ir apsirūpinimas maistu yra ir nacionalinio saugumo klausimas.“

KRK pirmininkui antrino ir LŽŪBA generalinis direktorius: „Nemanau, kad esame sukaupę rezervą grūdų ar konservų. Pandemija parodė, kad jau trečią dieną prekybos centrai pritrūko paprasčiausių lietuviškų miežinių kruopų. Užuot išsaugoję derlingas žemes maisto produktams auginti, jas atiduodame energetikai ir tiems, kurie ieško paties lengviausio kelio, renkasi sklypus, kuriuose jau yra infrastruktūra. Tai – nusikaltimas, juk nedirbamų, nenašių žemių, taip pat ir valstybinės žemės – daugybė hektarų.“

J. Sviderskis pabrėžė, kad pagal popiežiaus Povilo II encikliką, žemė neturi tarnauti tik savininkui, bet turi turėti platesnį tikslą ir paskirtį bei tenkinti visos visuomenės interesus. Tai ne namas ar automobilis, turimas nuosavybėje. „Kitaip mąstyti gali tik savanaudžiai, nes jie laukia tik vienadienės naudos. Juk nuomininkai, plėtojantys saulės jėgainių verslą, moka po 1,5 tūkst. Eur/ha, o žemės ūkio veikla užsiimantys – 200–300 Eur/ha“, – sakė redakcijos pašnekovas.

Jei enciklika nedaro įspūdžio, verta prisiminti, kad LR Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žemės ūkio paskirties žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos išteklius, jos kokybė ir plotai su derlinguoju dirvožemiu nuolat mažėja dėl pramoninio poveikio, urbanistinės plėtros, kitų veiksnių. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad žemės sklypai, jeigu jie yra priskirti žemės ūkio paskirties žemei, savininkų ir (arba) naudotojų būtų naudojami būtent žemės ūkio veiklai, kad žemės ūkio paskirties žemės pobūdis, kol jos paskirtis pagal įstatymo nustatytus kriterijus nebus pakeista, būtų išsaugotas.

Kol rankos atrištos

Rankos lobistams daryti tai, kas jiems patogu, buvo atlaisvintos ankstesnės valdžios. K. Mažeika neslėpė: „Liūdna, važiuojant per Lietuvą, matyti, kaip derlingose žemėse dygsta saulės elektrinės.“ Štai Dzūkijoje, kur apskritai žemės yra nederlingos, suplanuota statyti 100 ha ploto saulės elektrinių parką derlingiausioje žemėje. Kiek tokių objektų užtūps aukšto našumo žemes, kol įstatymas bus vis tobulinamas?

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.