Loterijos žaidimai: ar dar kas nori dalyvauti?

Ekstremalūs metai

„Žemės ūkiui tai ekstremalūs metai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino M. Rusteika. Jo teigimu, pirmosios rizikos buvo užregistruotos dar pernai rudenį, kai laukuose praėjo liūtys ir užplakė pasėlius. Šį pavasarį vėl sulaukta pranešimų dėl liūčių ir audrų nuniokotų pasėlių.

Dėl šių rizikų pavasarį gauta 35 pranešimai, o pažeistas plotas viršijo 800 ha.

Žemdirbiai nukentėjo ir dėl peržiemojimo rizikos. Užregistruota 633 pranešimai apie padarytus nuostolius daugiau kaip 25 tūkst. ha plote. Draudimo išmokos siekė daugiau kaip 2,6 mln. Eur. Didelius nuostolius pasėliams padarė ir pavasarinės šalnos, ypač nukentėjo žieminiai rapsai. Balandžio 28 d. prasidėjusios šalnos tęsėsi neįprastai ilgai, o kai kuriuose regionuose – net visą mėnesį. „VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 723 pranešimus. Nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. ha pasėlių. Šiuo metu dėl šalnų nuostolių suskaičiuota daugiau kaip 5 mln. Eur draudimo išmokų.

Dar viena žemdirbiams smogusi rizika – stichinė sausra. „Tik nedidelė dalis Lietuvos žemdirbių šiemet apsaugojo savo pasėlius nuo stichinės sausros, todėl nuo šios rizikos apdrausta tik kiek daugiau kaip 9 tūkst. ha pasėlių. Stichinės sausros nuostoliai fiksuojami remiantis skirtingais būdais: pirma turi būti pasiektas SPI-2 indeksas (dviejų mėnesių standartizuotas kritulių indeksas), kuris turi būti ne mažesnis nei –1,7 (kriterijaus reikšmė – labai sausa). Pasiekus šį koeficientą, važiuojama į konkrečiose seniūnijoje esančius laukus vertinti derliaus nuostolių. Šiemet šis kriterijus buvo pasiektas daugiau kaip pusėje savivaldybių, daugiau kaip 300 seniūnijų. Atsižvelgdami į žemdirbių lūkesčius, besikeičiantį kritulių pasiskirstymą ir žemės ūkio specifiką, praplėtėme apsaugos laikotarpį ir kritulių kiekio skaičiavimus atliekame nuo kovo mėnesio“, – aiškino M. Rusteika.

„Ne visos seniūnijos, kuriose žemdirbiai buvo apsidraudę nuo stichinės sausros, pateko į zoną, kurioje SPI-2 indeksas pasiekė reikšmę. Joje atsidūrė apie 3 868 ha. Apie išmokų dydį kol kas sudėtinga kalbėti, nes žalų vertinimas vyks prieš pat derliaus nuėmimą. Dėl stichinės sausros, tikėtina, žieminiai augalai turėtų būti mažiau pažeisti nei vasarojus, dar lietus kiek pataisys situaciją, tačiau planuoto derliaus užauginti nepavyks. Todėl sakyti, kad žemdirbiai nuotolių nepatyrė, būtų labai neteisinga“, – ŪP teigė „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika.

Nenori rizikuoti

Žemės ūkio versle klimato kaitos pokyčiai matomi greičiausiai. Tokių atvejų, kai jau birželį būtų registruojami nuostoliai dėl 6 meteorologinių rizikų: liūties, audros, krušos, šalnos ir iššalimo (peržiemojimo) bei stichinės sausros, „VH Lietuva“ praktikoje dar nebuvo. Neužfiksuotos liko tik 2 rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis.

„Priklausomai nuo metų, Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsėjama nuo 1,5–1,7 mln. ha pasėlių. Pernai savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ apdraudė 0,5 mln. ha. Šiemet, pasikeitus deklaravimo reikalavimams, žemdirbiai sėja daug žaliųjų pūdymų, dalyvauja įvairiose programose, todėl sėjamų žemės ūkio augalų plotai keičiasi ar net mažėja ir jų apdrausti galime mažiau. Žemdirbiai yra suinteresuoti saugoti savo laukus. Paskutinių apklausų metu dauguma žemdirbių nurodė, kad nori apsaugoti visus augalus nuo visų rizikų ir nebenori dalyvauti loterijoje su gamta. Jie suinteresuoti apsisaugoti patys, o ne prašyti valstybės pagalbos. Reikia suprasti, kad jų „fabrikas“ yra po atviru dangumi“, – konstatavo M. Rusteika.

Anot filialo vadovo, dėl „VH Lietuva“ 15-os metų darbo (indėlio į pasėlių draudimo plėtrą Lietuvoje) atsirado pasitikėjimas tarp valstybės, žemdirbių ir draudikų, supratimas, kad meteorologinių reiškinių rizikos gali būti valdomos tais instrumentais, kurie yra naudojami kitose Europos šalyse. Kitąmet 200 metų veiklos sukaktį minėsiantis specializuotas savidraudos fondas VH šioje srityje turi patirties, tinkamų specialistų ir patikimų nuostolių vertinimo metodikų.

Reikia valstybės pagalbos

M. Rusteikos nuomone, žemdirbiai ir draudikai jaučia valdžios pagalbą: yra draudimo įmokų kompensavimo mechanizmas, draudimo sistemos tobulinimo darbo grupė, bet norisi didesnio susitelkimo ir didesnės lyderystės bei įsiklausymo.

„Pokyčiai būtini, bet jie turi būti pamatuoti ir ilgalaikiai, komunikacija taip pat turi būti atsakinga. Nuolatinis taisyklių kaitaliojimas ir neapibrėžtumas dėl draudimo įmokų kompensavimo pasikeitimų nulemia ir žemdirbių sprendimus, jie nori tiksliai žinoti, kokios sumos bus kompensuojamos, tikisi, kad bus reaguojama atsižvelgiant į rinkos bei klimato sąlygų pasikeitimus. Tikiu, kad nusistovės tvarka ir pasėlių draudimas realiai taps vienu iš svarbiausių rizikos valdymo instrumentu įgyvendinant žaliąjį kursą, kas deklaruojama valstybės ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) politikoje. Juk regionuose žemės ūkis – svarbiausias ir didžiausias pajamas generuojantis verslas.

Tam būtinas visų suinteresuotų grupių – vyriausybės, ministerijų, žemdirbių, draudikų – sutarimas. Tarkime, dėl stichinės sausros paskelbimo reikia bendros vizijos, kaip ją fiksuoti. Draudikų naudojami indeksai šiemet suveikė žymiai tiksliau, nei naudojami valdžios, skelbiant ekstremalią situaciją, todėl reikia ministerijos lyderystės, kad pakeistų teisės aktus pagal esamą situaciją“, – įžvalgomis dalijosi M. Rusteika.

Anot ŪP pašnekovo, šiuo metu veikia ŽŪM paruošta valstybės pagalbos schema, kuria iš dalies kompensuojamos draudimo įmonių išlaidos draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros. Taisyklėse nurodoma, kad stichinei sausrai fiksuoti naudojamas TPI (temperatūros-kritulių indeksas) kriterijus bei nustatytas 6,5 perdraudimo koeficientas. Tačiau TPI nenaudoja draudimo organizacijos, taip pat yra nepasiekiama riba nustatytas perdraudimo koeficientas. Jei nuostoliai dėl stichinės sausros viršytų
650 proc., tik tada įsijungtų valstybinis perdraudimas. „Manau, ši valstybės pagalbos schema privalo būti tobulinama atsižvelgiant į vyraujančią pasaulinę praktiką ir žemdirbių lūkesčius. Siekiant efektyvaus rezultato būtina suvienodinti arba praplėsti ir naudoti daugiau fiksavimo kriterijų, kad būtų įjungtas perdraudimas, nes šiemet TPI suveikė tik 12-oje rajonų. „VH Lietuva“ siūlo naudoti ir SPI indeksą (suveikė 2/3 Lietuvos seniūnijų), kuris parodė aiškesnę situaciją net seniūnijų lygmeniu bei pakeisti perdraudimo koeficientą į realų ir pasiekiamą, remiantis mokslininkų rekomendacijomis.

Šiuo metu teisiškai perdraudimas „popieriuje“ veikia, tačiau realiai – neveikia, todėl privalome perdraudimo mechanizmų ir pagalbos ieškoti užsienio rinkose, kurios vertina valstybės politiką – kiek valstybė prisideda prie draudimo įmokų kompensavimo, nuostolių perdraudimo ar kitų formų.

Pakeitus teisės aktus, atsirastų galimybės apsaugoti didesnius žemės ūkio plotus, subalansuoti draudimo įkainius ir tuo pačiu labiau apsaugoti žemdirbius nuo neigiamų klimato sąlygų: peržiemojimo, šalnų, stichinės sausros. Tai sisteminės rizikos, kainuojančios didelius pinigus, todėl užsienio rinkose turėti gerą perdraudimą – didžiulis iššūkis. Maksimaliai susitelkus visoms suinteresuotoms grupėms, išspręstume didžiausią vyriausybės ir ŽŪM galvosūkį – žemdirbiai galėtų apsaugoti savo verslą nuo meteorologinių reiškinių, naudotis išplėtotais draudimo produktais už prieinamas kainas, draudimo sektoriaus organizacijos galėtų vystyti produktų ir rinkos plėtrą. Tai būtų gana tvarus žingsniavimas į priekį, o ne chaotiškas ir nenuspėjamas taisyklių ir verslo disbalansas. Draudimo sektoriuje labai svarbus pasitikėjimas, ilgalaikis bendradarbiavimas bei tinkama ir paruošta vystymosi kryptis“, – redakcijai aiškino M. Rusteika.

„VH Lietuva“ vadovas akcentavo, kad pagrindinis valstybės indėlis yra lyderystė koordinuojant pasėlių draudimo sistemą, konkrečių užduočių formavimas draudikams, draudimo sistemos skatinimas, finansinių instrumentų panaudojimas, kad pavyktų sumažinti žemės ūkio verslo nuostolius dėl meteorologinių reiškinių ir užtikrinti gyventojams vietinio ir sveiko maisto gamybą. „Tai didelis iššūkis, bet mes esame pasiruošę prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo“, – patikino M. Rusteika.

Redakcijos nuotr. Martynas Rusteika 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.