LRT vadovo rinkimai – prarasta proga padidinti pasitikėjimą žiniasklaida?

Kiek yra politikos?

Šiandien LRT vadovo rinkimai neretai yra matomi kaip varžytuvės tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir prezidento Gitano Nausėdos. Tokį įspūdį didina įvairių visuomenės grupių, kartais balansuojančių ties marginalumo riba, kaltinimai, kad LRT neva remia TS-LKD ir dabartinę valdančiąją daugumą, o naujasis kandidatas į generalinio direktoriaus postą Aistis Zabarauskas, prieš pradėdamas dirbti komunikacijos agentūros „Adverum“ vadovu, užėmė Prezidento G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo, atsakingo už komunikaciją, pareigas. Vis dėlto, pažvelgus kiek giliau, matyti, kad tokia situacija ne visiškai atspindi realybę. Net jeigu LRT tarybos narius laikytume lengvai valdomomis marionetėmis, kuo aš labai abejoju, nes visi dvylika LRT tarybos narių yra tvirtos asmenybės, tai valstybės vadovas yra skyręs tik rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę ir politologą profesorių Mindaugą Jurkyną. Likusius atstovus delegavo Seimas, Lietuvos vyskupų konferencija, buvusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos švietimo taryba bei Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Pasikartosiu, kad visi šie asmenys yra aukščiausios prabos asmenybės, tad toks tiesmukas tarybos skirstymas į prezidento ir TS-LKD atstovus vargu ar yra pagrįstas. Kita vertus, tai nereiškia, kad šiuose rinkimuose visiškai nėra politikos. Politika gaubia ne tik asmenybes, bet ir idėjas, o idėjiniu lygmeniu tarp A. Zabarausko ir Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės galima įžvelgti objektyvių skirtumų. Vien pats požiūris į dalyvavimą debatuose jau nemažai liudija.

Debatų reikšmė

Lietuvoje yra daugybė institucijų, kurių vadovai yra renkami be plačių debatų. Pavyzdžiui, neseniai Seimas naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu paskyrė buvusį generalinį komisarą Liną Pernavą. Be debatų savo postus užima įvairių ligoninių, ugdymo įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros ir kiti vadovai. Todėl galima suprasti LRT tarybą, kuri nesiimdavo organizuoti debatų, tačiau šiandien panašu, kad jau subrendome juos organizuoti. Laikinai pareigas einanti LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė akcentuoja, kad kadaise jos pačios vadovautas portalas „Delfi“ ar portalas „15min“ yra komercinės žiniasklaidos priemonės, kurios esą nėra suinteresuotos LRT sėkme, gali būti šališki ir todėl ji į debatus neisianti. Vėlgi, iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška. Kas geriau nei buvusi „Delfi“ vyriausioji redaktorė gali žinoti ir suprasti apie galimą portalo šališkumą? Vis dėlto lieka keli svarbūs niuansai. Pirma, M. Garbačiauskaitė-Budrienė savo elgesiu vis dėlto meta tam tikrą šešėlį ir įduoda ginklą į rankas tiems, kurie tvirtina, kad LRT veikia neskaidriai. Antra, būtų visiškai logiška, jeigu debatai vyktų pačioje LRT studijoje, o juos moderuotų abiejų kandidatų ir LRT tarybos parinktas žurnalistas. Šitaip laimėtų visi. Deja, rašant šį straipsnį toks žingsnis dar nebuvo žengtas. Viskas, ką pavyko išgirsti, tai, kad debatuose M. Garbačiauskaitė-Budrienė dalyvautų tik tuo atveju, jeigu LRT taryba to iš jos pareikalautų. Bet atsisakymas dalyvauti LRT tarybos organizuojamuose debatuose, manau, yra ne kas kita kaip atsisakymas dalyvauti darbo pokalbyje. Visi, kurie esame ieškoję darbo, suprantame, ką kandidatui reiškia neateiti į darbo pokalbį.

Nijolės Oželytės vaidmuo

Vis dėlto mėginančių LRT paversti savo politikos įrankiu ar bent svajojančių, kad jis tokiu būtu, esama. Kaip Jurgita Šiugždinienė iliustravo čekiukų istoriją, taip Nijolė Oželytė mažesniu laipsniu iliustruoja tokias visuomenes grupes. Pakrikštijusi A. Zabarauską šeimamaršiniu atstovu, N. Oželytė sveikino M. Garbačiauskaitę-Budrienę su nedalyvavimu debatuose, nes tokiu būdu ji tik išpopuliarintų niekam nežinomą ir neįdomų žmogų. Vargiai galėčiau sutikti su teiginiu, kad buvęs vyriausiasis prezidento patarėjas tikrai yra nežinomas ir neįdomus žmogus, bet tarkime, kad N. Oželytė yra teisi. Ar racionalu LRT vadovą rinkti tokiais argumentais? Tokiu atveju nė vienas iš kandidatų neturėtų laimėti LRT vadovo rinkimų, o šis, ypač svarbus postas turėtų atitekti Viktorijai Siegel-Suodaitei, kurios žinomumas plačiuose visuomenės sluoksniuose yra didesnis...

Akivaizdu, kad tokia logika neatlaiko kritikos, o ją išreiškęs asmuo, panašu, pasiduoda asmeninėms emocijoms. Vis dėlto signatarės elgesys ir nepakanta vienam iš kandidatų, kuris siekia realizuoti savo patirtį bei žinias ir paprasčiausiai palypėti karjeros laiptais, neatrodo solidžiai. Tas pats taikytina ir daliai M. Garbačiauskaitės-Budrienės kritikų.

Programų turinys

LRT paviešino abiejų kandidatų programų santraukas, o A. Zabarauskas socialiniame tinkle įkėlė ir nuorodą į visą savo programą. Reikia pripažinti, kad abi programos yra paruoštos profesionaliai, o jose regimi ir kandidatų skirtumai. Didžiausi jie buvo pastebėti žvelgiant į tautiškumo, šeimos tvarumo ir dvasingumo temas. Tiesa, apie lietuvio tapatybę kalbama ir M. Garbačiauskaitės-Budrienės programos santraukoje.

Skirtumą galime įžvelgti nebent tarp prioritetų. Iš pirmo žvilgsnio A. Zabarauskui tautiškumas yra svarbesnis, bet su tokiomis įžvalgomis reikėtų būti atsargiam, nes dabartinės LRT vadovės programos santrauka nėra programa. A. Zabarauskas akcentuoja ir dvasingumą bei šeimos tvarumą. Abu šie reiškiniai ypač reikšmingi lietuvių tautos išlikimui. Būdami viena sparčiausiai pasaulyje nykstančių tautų mes naikiname save ir savo ateitį, o tvari šeima yra vienas iš priešnuodžių šiai ligai gydyti. Deja, kas antra pora subyra. Taigi, jeigu LRT prisidėtų prie šeimos tvarumo stiprinimo, o tą padaryti ji galėtų kurdama psichologines laidas, pristatydama naujausius mokslinius atradimus, būtų neblogai.

Dabartinės vadovės pranašumas

A. Zabarausko drąsa eiti į debatus ir ryžtas kurti skaidresnę LRT žavi. Tokią poziciją laikau šio kandidato pranašumu. Vis dėlto negalima nepastebėti vieno didelio pranašumo, kurį turi esama vadovė. Tai faktas, kad ji jau yra LRT vadovė. Lygiai kaip ir savivaldybių merų rinkimuose užimamos pareigos padeda sustiprinti kandidato galimybes, taip ir LRT. M. Garbačiauskaitė-Budrienė ne tik turi patirties, bet ir gali užtikrinti veiklos tęstinumą. Nemaža dalis iniciatyvų, pavyzdžiui, artėjimas prie šalies regionų, kurį akcentavo LRT vadovė, tikrai yra sveikintini ir siektini. Tiems LRT tarybos nariams, kuriems patinka esama LRT situacija, sprendimas rinktis naują kandidatą yra pernelyg rizikingas. Kita vertus, šie LRT tarybos nariai jau ir taip veikiausiai balsavo už esamą vadovę.

Vietoje išvadų

Šiandien galimi tik trys scenarijai. Pirmuoju atveju laimi dabartinė vadovė, antruoju – A. Zabarauskas, o trečiuoju – turime lygiąsias. Žinoma, trečiasis scenarijus būtų pats kenksmingiausias. Labai tikėtina, kad abejojančius tarybos narius labiausiai gali paveikti pati visuomenė. Juk LRT tarybos nariai paskirti atstovauti ne tik savo asmeninėms pažiūroms, bet ir visuomenei. Todėl norėtųsi, kad jie jos balsą girdėtų geriau.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.