Išvyko pirmasis traukinys, varomas augalinės kilmės dyzelinu

Aštuoniolika mėnesių truksiančio bandymo metu naujasis pažangus dyzelinas bus pilamas į tris riedmenis. Šiandien iš Vilniaus geležinkelio stoties į Klaipėdą tvaresniu kuru varomas išvažiavo keleivinis traukinys „Pesa 730“, o į Vaidotus – manevrinis lokomotyvas TEM TMH. Po kelių mėnesių į bandymą bus įtrauktas ir magistralinis „LTG Cargo“ lokomotyvas „Siemens“.

Vilniaus geležinkelio stoties perone, tapusiame atvira laboratorija, renginio dalyviams, tarp kurių ir susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, buvo pademonstruota, kuo įprastas dyzelinas skiriasi nuo iš atsinaujinančių žaliavų pagaminto HVO100: kaip atrodo, kaip dega, kokius dūmus skleidžia. Panaudotas kepimo aliejus traukiniuose – skamba netikėtai, tačiau veikia. „Šis kuras – tai sinergija tarp industrijų. Turime maisto pramonę, kurioje yra labai daug įvairių atliekų, nežinoma, ką su jomis daryti, ir štai – atradimas, kaip jas paversti švaresniu dyzelinu. Vienas iš mūsų keliamų uždavinių geležinkeliams – pereiti prie tvaresnių degalų. Esant įtemptai geopolitinei situacijai, reikia turėti daugiau alternatyvų. Ir šis bandymas įrodo, kad galime kalbėti ne tik apie elektrą“, – sako Susisiekimo ministras.

Šiam bandymui bendrovė konkurso būdu įsigijo 1 mln. litrų hidrinto (vandeniliu apdoroto) augalinio aliejaus (angl. hydrotreated vegetable oil, HVO), kuris gaminamas iš 100 proc. tvariai gaunamų atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir liekanų. Skaičius 100 šalia trumpinio nurodo, kad šis kuras yra visiškai grynas, jame nėra jokių iškastinio kuro priemaišų.

„Geležinkeliai – viena tvariausių transporto priemonių vežant tiek keleivius, tiek krovinius. Visgi poveikį aplinkai galima sumažinti dar labiau. Parafininis, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas HVO dyzelinas yra ženkliai tvaresnis, o jo gyvavimo ir suvartojimo ciklo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetama iki 90 % mažiau palyginti su iškastiniu dyzelinu. Šiuo bandymu įvertinsime jo technines savybes, poveikį aplinkai bei riedmenų sistemoms, o bandymui pasibaigus svarstysime jo panaudojimo galimybes kituose LTG grupės įmonėms priklausančiuose riedmenyse,“ – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

„Iš atsinaujinančių žaliavų gaminami degalai yra vienas iš sprendimų, padedančių transporto sektoriui mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Vienas iš didžiausių šių degalų privalumų – lengvas pritaikymas, nereikalaujantis papildomų investicijų į transporto priemones. Džiaugiamės, kad „Neste“ siūlomas augalinės kilmės dyzelinas HVO100, Lietuvos vairuotojams žinomas kaip „Neste MY Renewable Diesel“, bus išbandomas ir geležinkelių veikloje Lietuvoje“, – sako „Neste“ tvarumo vadovė Baltijos šalyse Jone Sestakauskaite.

LTG vykdomas parafininio kuro bandymą stebės ir analizuos Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų kolektyvas iš KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūrų inžinerijos katedros bei KU Jūros tyrimų instituto, kuriems vadovaus prof. habil. dr. Sergejus Lebedevas. Mokslininkai nuolat atliks tyrimus bei patikras ir vertins cheminę medžiagų sudėtį, geležinkelio riedmenų vidaus degimo variklio detalių, mazgų, filtrų ir kitų kuro sistemos dalių techninę būklę, ekologinius, energetinius ir kitus eksploataciniai rodiklius. Jų pateiktais rezultatais bus grindžiamas ir sprendimas, ar pratęsti ir plėsti HVO dyzelino naudojimą LTG grupės veikloje.

„HVO projektą vertiname kaip reikšmingą profesinį iššūkį jungtiniam Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto ir Jūros tyrimų instituto mokslininkų kolektyvui. Nors esame sukaupę ilgalaikę patirtį atsinaujinančio, mažai anglies dioksido generuojančio kuro bei alternatyvios energetikos technologijų tyrimų srityse, šis projektas išsiskiria savo apimtimi ir svarba. Projekto sėkmę lemianti KU ir LTG bendradarbiavime sukurta bandymų programa neturi analogų: ji aprėpia visus pagrindinius LTG riedmenų tipus, apima bandymus realiomis eksploatacijos sąlygomis visais metų laikotarpiais, leidžia atlikti variklių energetinių, ekologinių, eksploatacinių rodiklių lyginamuosius tyrimus su įprastu naftinės kilmės dyzelinu bei įvertina technologinės priežiūros ir aptarnavimo reglamentus“, – sako projekto mokslo vadovas KU profesorius habil. dr. Sergejus Lebedevas.

Mokslininkų išvados taps pagrindu sprendžiant dėl HVO100 taikymo visoje LTG riedmenų sistemoje.

„Šis bendradarbiavimas su LTG grupe įprasmina universiteto misiją būti pažangos partneriu sprendžiant visuomenei ir valstybei svarbiausius iššūkius. Moksliškai vertindami inovatyvių degalų poveikį transporto sistemoms, prisidedame prie tvarios Lietuvos ekonomikos kūrimo bei nacionalinių ir Europos žaliųjų tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Prieš pradedant pilotinį projektą, riedmenų kuro bakai, sistemos bei degalų talpyklos Vilniuje ir Klaipėdoje kruopščiai išplautos ir išvalytos, kad neliktų iškastinio kuro priemaišų, galinčių paveikti bandymo rezultatus.

Europoje HVO kurą kaip alternatyvą įprastam dyzelinui naudoja ne viena geležinkelių bendrovė – šiuo kuru varomi traukiniai ir lokomotyvai važinėja Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje. Visos šios iniciatyvos rodo stiprėjantį Europos geležinkelių sektoriaus įsipareigojimą pereiti prie tvaresnių degalų.

LTG grupės fotoinformacija