Viešųjų pirkimų turtai: kam byra milijonai?

Viešieji pirkimai

Redakciją pasiekė informacija apie pastarųjų metų valstybinių įmonių viešuosius pirkimus iš viešųjų įstaigų: „Gamtos paveldo fondas“, „Baltijos aplinkos forumas“, „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“, „EPP Consulting“, „Myliu mišką“ bei Lietuvos ornitologų draugijos.

VšĮ „Gamtos paveldo fondas“, kuriam vadovauja Gediminas Raščius, išlaiko 12 apdraustųjų darbuotojų. Ši viešoji įstaiga paslaugas teikė 46 kartus, jos buvo įkainotos beveik 2,5 mln. Eur. Pagal gautą informaciją apie vykusius viešuosius pirkimus, pateikiame keletą pavyzdžių. Štai: VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikė gamtotvarkos paslaugą, kurios vertė – 209 094,05 Eur, taip pat rengė steigiamo Germanto regioninio parko planavimo schemos ir nuostatų projektą, kurio vertė – 185 858,18 Eur. Gražutės regioninio parko direkcija iš šio fondo pirko paslaugą „Gražutės ir Kurtuvėnų regioninių parkų atvirų buveinių inventorizacija“, kurios vertė 52 877 Eur. Kita viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, kurioje darbuojasi 19 apdraustųjų darbuotojų ir kuriai vadovauja Žymantas Morkvėnas, paslaugas teikė 12 kartų. Už paslaugas buvo atseikėti daugiau nei 124 tūkst. Eur. Ši įstaiga Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai teikė meldinės nendrinukės ir gaiduko bei meldinės nendrinukės ir stulgio monitoringo paslaugas, kurios įvertintos 9 976,45 Eur. Paslauga buvo teikta ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, kuriai meldinės nendrinukės, švygždos ir stulgio monitoringas kainavo 4 800 Eur. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš „Baltijos aplinkos forumo“ už 3 920 Eur pirko konkurso-viktorinos organizavimo ir įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokyklose paslaugas.

Žalinimui ir paukšteliams

VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“, kuriame dirba 6 apdraustieji darbuotojai, paslaugas teikė 10 kartų, jų vertė – daugiau nei 285 tūkst. Eur. Ši įstaiga Telšių r. savivaldybei parengė žalinimo planą už 19 500 Eur,  Aplinkos ministerijai atliko paslaugą ,,Miškuose esančių pažeistų durpynų sutvarkymo galimybių studijos parengimas“. Ši paslauga kainavo 69 700 Eur.

VšĮ „Pelkių atkūrimo fondas“, kuriam vadovauja Nerijus Zableckis, anksčiau vadinosi „EPP Consulting“. Ši įstaiga 2017 m. ir 2019 m. taip pat teikė paslaugas, už kurias buvo skirti beveik 33 tūkst. Eur.

Lietuvos ornitologų draugijoje, vadovaujamoje Liutauro Raudonikio, dirba 25 apdraustieji darbuotojai. Ši draugija paslaugas teikė 32 kartus. Už jas buvo sumokėta 989 tūkst. Eur. Iš draugijos paslaugas pirkusi Nemuno deltos regioninio parko direkcija už meldinės nendrinukės ir gaiduko monitoringus sumokėjo 7 835 Eur. Garbė teikti vieną paslaugą buvo suteikta ir VšĮ „Myliu mišką“, kuriai vadovauja direktorius Lukas Sederevičius, joje dirba du apdraustieji žmonės. Ši įmonė Aplinkos ministerijai atliko miško mokslo darbą „Medynų tūrio prieaugiu ir miško dirvožemio apsauga paremto anglies kaupimo miškuose skatinimo galimybių studija“, kuris įkainotas 29 889 Eur.

Minta valstybės pinigais

Su „Ūkininko patarėjo“ redakcija bendravęs Panevėžio r. ūkininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės (vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), stebėjosi ir svarstė, kiek ilgai aplinkosauginiai projektai, kurių nauda yra abejotina, bus maitinami valstybės pinigais. „Šį dalyką būtina viešinti. Mano nuomone, kai kurios vyriausybinės organizacijos, kurios formaliai vadinamos nevyriausybinėmis, iš tiesų sėkmingai minta valstybės pinigais. Jos veikia tarsi po neliečiamumo skraiste – prisidengia tuo, kad atstovauja visuomenės interesams. Tačiau mums kyla pagrįstas klausimas: kokios visuomenės interesams jos iš tiesų atstovauja?“ – retoriškai klausė ūkininkas. Pasak jo, tūkstantinės, šimtatūkstantinės ir dar didesnės sumos skiriamos organizacijoms, kuriose dirba vos keli žmonės. O pinigų skirstymas tokiems projektams tampa savotišku žaidimu. „Kokia iš jų yra reali nauda mūsų šaliai? Kiek ilgai šie projektai liks išlaikomi mokesčių mokėtojų sąskaita?“ – stebėjosi redakcijos pašnekovas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkui Martynui Puidokui taip pat kyla klausimų, kodėl valstybinės įmonės paslaugas perka būtent iš redakcijos gautoje pažymoje minimų viešųjų įstaigų. Kiek šios paslaugos yra kokybiškos? „Turime mokslo, valstybines įstaigas, kuriose dirba savo srities profesionalai. Kodėl jie negali paslaugų atlikti? Man kyla klausimų. Manau, kad ši sistema turi būti peržiūrėta iš esmės. Čia – valstybės valdymo efektyvumo klausimai“, – neabejojo M. Puidokas.

Viešųjų pinigų įsisavintojai

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis ŪP sakė, kad fondai, forumai ir kiti viešųjų pinigų įsisavintojai pelkėse skandina ne kieno kito, o mūsų visų pinigus. „Juk biudžeto pinigai nėra „niekieno“ – tai kiekvieno Lietuvos mokesčių mokėtojo sunešti pinigai, kuriais būtų galima kurti tikrą naudą žmonėms. Gal išlaikyti kaime neuždarytą mokyklą, gal nenaikinti sveikatos priežiūros paslaugų ar sutvarkyti kelius? O gal investuoti į ūkius, kurie diegdami inovatyvias technologijas su mažesnėmis sąnaudomis pagamintų mums kokybiško šviežio maisto? Ar tikrai Lietuvai prioritetas ne gyventojų gerovė, o, pavyzdžiui, „Studijos, nustatančios atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą, galimybes, priemones ir vertinimo kriterijus, parengimo paslaugos“ už 25 tūkst. Eur arba „Miško mokslo darbo ,,Miškuose esančių pažeistų durpynų sutvarkymo galimybių studijos parengimas“ atlikimo paslaugos“ už beveik 70 tūkst. Eur? Ar už 28 tūkst. Eur inventorizavus vabalus, nuo to reikšmingai pasikeis Lietuvos žmonių gerovė? Kokią naudą šie išleisti eurai turi Lietuvai, jos žmonėms?“ – retorinius klausimus žėrė J. Vilionis. LŽŪT pirmininkas teigė, kad po įmantriais terminais „planavimo studijos“ ir „monitoringai“ slepiasi šimtai tūkstančių eurų, kuriuos valdininkai prigirdė pelkėse VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ bei „Baltijos aplinkos forumas“ rankomis. „Kol ūkininkas savo laukuose braukia sūrų prakaitą, mėgindamas atitikti šūsnis reikalavimų, taisyklių ir tvarkų bei bent „ant nulio“ suvesti pajamų ir išlaidų balansus, fondai ir forumai skaičiuoja pelkių vabalus, taškydami mūsų visų pinigus. Skirstydami paramas tokiems abejotinos vertės projektėliams, valdininkai nesusimąsto, kad, atėjus dienai „X“, žmonės maisto ieškos ne pelkėse, o pas tą vargstantį ūkininką“, – kalbėjo J. Vilionis.

Peikė esamą praktiką

Savo poziciją šiais klausimais redakcijai išsakęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Arūnas Dudėnas akcentavo, kad pačios pirkimus organizuojančios institucijos turi įsivertinti ir visapusiškai pasverti, ar paslauga yra reikalinga, ar ne. „Tikrai reikia atsisakyti tų pirkimų, kurie nėra būtini arba kurių rezultatai nugula stalčiuose. Kartais gali susidaryti vaizdas, kad pačios institucijos susikuria taisykles, kurios lemia vienos ar kitos paslaugos pirkimą. Manau, kad esant dabartinėms technologijoms ir vis plačiau naudojant dirbtinį intelektą pačiose institucijose dirbantys darbuotojai galėtų kokybiškai atlikti tam tikrus darbus ir taip sumažinti išlaidas tam tikriems pirkimams“, – kalbėjo A. Dudėnas.

Kitas KRK narys Bronis Ropė vos dabartiniams valdantiesiems pradėjus kalbėti, kad gyventojams, tarp jų ir ūkininkams, reikia didinti mokesčius, nes neva nesurenkamas pakankamas valstybės biudžetas, kvietė peržiūrėti, inventorizuoti įgyvendinamas programas ir projektus. „Įsivertinkime, ar šiuo metu valstybės pinigai leidžiami efektyviai ir kuriama nauda visuomenei. Ar nėra įgyvendinama abejotinos vertės projektų, kurių būtų galima atsisakyti ir tokiu būdu sutaupyti biudžeto lėšų. Tiek, kad nereikėtų žmonių apkrauti naujais mokesčiais“, – kalbėjo parlamentaras. Pinigų taškymas, anot B. Ropės, yra valdžios neūkiškumo pavyzdys. Tačiau galutinai ribos peržengiamos tada, kai tokiu taškymu nebepasitenkinama ir sumąstoma iš žmonių surinkti dar daugiau, nors mūsų šalyje ir taip gan sudėtinga išgyventi. „Apie penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos lygio ribos. Būtų įdomu išgirsti šių, vos galą su galu suduriančių gyventojų nuomonę apie kylančius mokesčius bei apie, pavyzdžiui, šimtatūkstantinius „metodikų parengimo“ ar „monitoringų“ projektus. Aš – už ūkiškumą, racionalumą ir sveiką protą. Apmaudu, kai jų pritrūksta viešajame valdyme, skirstant biudžeto, tai yra – mūsų visų suneštus pinigus“, – teigė Seimo KRK narys.

Rodiklių nėra

Pasak Seimo KRK nario Kazio Starkevičiaus, aplinkosauginės lėšos būtų efektyviau panaudojamos, jei jos būtų nukreiptos patiems ūkininkams. Tuomet jie sukurtų didesnę pridėtinę vertę ir gamtos saugojimo atžvilgiu. Tada nebūtų priešpriešos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius prisiminė vienos finansinės ataskaitos svarstymą. „Komitete svarstėme pažangos programą. Kaip ji buvo įgyvendinta? Paklausiau valstybės kontrolės: „Kaip jūs vertinate: ar valstybės pinigai tam tikrose programose efektyviai buvo panaudojami siekiant Vyriausybės programoje numatytų tikslų įgyvendinimo?“ Valstybės kontrolė atsakė, kad negavo iš Vyriausybės jokių rodiklių ir negalėjo nustatyti, ar lėšos buvo panaudotos efektyviai, ar ne, ar tikslai buvo pasiekti ir įgyvendinti. Kuomet tai svarstėme Seime, visi komitetai pritarė. Tada aš paklausiau: „O kam jūs pritariate konkrečiai?“ Ir pasakiau, kad Teksaso valstijoje ir Danijoje, kuomet stebėjau biudžetų vertinimus, kuriuos atliko aukščiausios valstybės institucijos, pinigų panaudojimas pasibaigus metams yra aktyviau ir giliau svarstomas, negu suplanuotas biudžetas ateinantiems metams. Įmonių vadovai atsiskaito, kaip buvo panaudotos lėšos ir koks buvo pasiektas rezultatas bei kokią naudą davė konkrečios įstaigos požiūriu. Lietuvoje to nėra: pinigai suplanuojami, pinigai padalijami, tačiau ar efektyviai jie buvo panaudoti... Ar tikslas buvo pasiektas? Atsakymo nėra. Čia – kompetencijos klausimas, ir kuo toliau, tuo labiau ši situacija blogėja. Jūs gerą temą iškėlėte. Tai būtų labai gera finansų inžinerijos fakulteto studentų magistro baigiamojo darbo tema. Visa tai būtų galima įvertinti finansiniu inžineriniu požiūriu siaurais pjūviais“, – ŪP teigė A. Butkevičius.

Ministerijai viskas gerai

Anot Aplinkos ministerijos, aplinkos apsaugai skiriamos lėšos – investicijos į mūsų visų gyvenimo kokybę, švaresnę aplinką, sveikesnį orą, vandenį, tvaresnį vartojimą ir ateities kartas. Šios lėšos yra paskirstomos vadovaujantis aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis, vertinant projektų reikalingumą, poveikį ir atitikimą aplinkosaugos tikslams. Viešieji pirkimai – ar tai būtų tyrimai, edukacinės kampanijos, ar gamtai palankūs sprendimai – yra vykdomi pagal griežtus teisės aktų reikalavimus. Viskas yra pamatuojama: tiek rezultatai, tiek poveikis aplinkai ar visuomenei. „Aplinkos ministerija griežtai vertina lėšų panaudojimo efektyvumą – visos išlaidos turi būti pagrįstos, o kiekvienas projektas – duoti realią naudą: ar tai būtų padidėjęs visuomenės informuotumas apie klimato kaitą, sumažintas atliekų kiekis, ar išsaugota natūrali buveinė“, – ŪP teigė ministerija.

Autorės ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.