Kiek pinigų ES komisarai ištratino Žaliajam kursui?

Dosniai žarstė ES lėšas

TAE ragina prokurorus pradėti tyrimą dėl įtariamų neteisėtų mokėjimų žaliųjų NVO nuo 2019 iki 2024 m. be tinkamos priežiūros, skaidrumo ir sąžiningos apskaitos. Pavyzdžiui, Nyderlandų žiniasklaidoje jau seniai atvirai rašoma, jog už ES pinigus įvairūs nevyriausybininkai reklamuodavo F. Timmermanso „žaliuosius“ planus. O vokiečių „Bild“, kuris pirmasis pranešė apie iškeltus įtarimus, skelbia, jog tokiu būtų iššvaistyta mažiausiai 7 mlrd. eurų.

Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija „Client-Earth“ gavo 350 000 eurų. Už tai ji turėjo Vokietijos anglimi kūrenamas elektrines įvelti į teismines bylas, siekdama padidinti operatorių „finansinę ir teisinę riziką“. Be to, Komisijos pareigūnai pavedė asociacijai „Žemės draugai“ kovoti su „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimu tarp Europos ir Pietų Amerikos, nors kolegos iš savo departamento tuo pačiu metu jį ir propagavo. Dar kitos grupės gavo pinigų, kad darytų įtaką ES parlamento nariams prieš balsavimą dėl pesticidų ir cheminių medžiagų.

Asociacijos advokatas akcentuoja, kad tokių susitarimų slaptumas rodo, jog „kaltinamieji žinojo, kad jų veiksmams netaikomi biudžeto įstatymai, nors jie juos masiškai pažeidinėjo“.

Be to, baudžiamasis skundas ir pareiškimas taip pat nukreipti prieš visus kitus asmenis, kuriuos valdžios institucijos taip pat tirs proceso metu. Tuo pačiu metu, kaip ir skundas Miunchene, baudžiamasis skundas buvo pateiktas ES prokuratūrai Liuksemburge, informuoja minėta asociacija.

Keisti veiksmai ar banali korupcija?

Pasak Mokesčių mokėtojų asociacijos prezidento Michaelo Jägerio, šiuo atveju kalbama apie nuoseklią buvusios Europos Komisijos finansavimo paskirstymo peržiūrą. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ankstesnės sudėties EK skyrė dideles sumas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), skaidriai neatskleisdama šių sprendimų ir tinkamai jų nepaaiškindama. Pranešimuose teigiama, kad net Komisijos viduje buvo vykdoma lobistinė veikla, nukreipta prieš bendrus Komisijos interesus, pavyzdžiui, „Mercosur“ susitarimą. TAE įtaria, jog buvo daroma rimta finansinė įtaka Europos Parlamentui, dėl to į ES įstatymus buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

Įtariama, kad įvairūs mokėjimai galėjo būti atlikti neteisėtai. Todėl asociacija ragina prokurorus ištirti, ar nebuvo pažeisti taikytini teisės aktai ir ES skaidrumo bei valdžių padalijimo principai. Jei paaiškėtų, jog lėšos buvo pervedamos be tinkamos priežiūros ar kitų ES institucijų įsikišimo, tai būtų nepriimtinas taikytinų teisės aktų pažeidimas.

Tai būtų beprecedentis atvejis, jei pasitvirtintų, kad dalis vykdomosios valdžios (t. y. Komisijos) mėgino daryti įtaką kitoms valdžios dalims, ypač Europos Parlamentui (t. y., įstatymų leidžiamajai valdžiai) – vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai.

Skundžiasi ir kiti

Mokesčių mokėtojų asociacija nėra vienintelė, kuri imasi iniciatyvos. Pasipriešinimas kyla ir iš Austrijos. Tuo pačiu metu kaip ir TAE, Austrijoje buvo pateikti atskiri baudžiamieji skundai, siekiant užtikrinti teisinį tyrimą dėl iškilusių įtarimų.

Europos mokesčių mokėtojų organizacijos pateiktą baudžiamąjį skundą teikia ir jį remia advokatas dr. Richardas Beyeris, kuris taip pat yra Europos viešųjų finansų instituto (EIPF) mokslinis direktorius.

Pasak TAE, apskritai kritika nėra nukreipta prieš nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimą. M. Jägerio teigimu, problema kita – siekiama, kad „viešosios lėšos – tiek iš ES, tiek iš nacionalinių šaltinių – būtų skiriamos pagal aiškias ir skaidrias taisykles ir kad būtų patikrinta, ar šios lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, buvo ir teisėtai“.

M. Jägeris teigia, kad visiškai nepriimtina, kai ES lėšos naudojamos netgi prieštaraujant ES tikslams. Todėl asociacija itin palankiai vertina aiškią Europos Audito Rūmų poziciją ir nuomonę šiuo klausimu, pateiktą jų specialioje ataskaitoje „ES finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms skaidrumas“.

„Europos Komisijos pareiškimas apie ketinimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę skirstant ES lėšas ir nustatyti aiškias bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) gaires bei taisykles yra žingsnis teisinga linkme. Tai užtikrins, kad ES lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir nepažeistų ES vertybių“, - sako TAE vadovas. – „Mums taip pat rūpi išaiškinti bendrą Komisijos pareigūnų atsakomybę už ES biudžetą. Neturi atsirasti teisinės spragos, nes visi europiečiai yra lygūs prieš įstatymą“.

Kaip rašo „Politico“, pagal dabar galiojančią tvarką NVO privalo konfidencialiai atskleisti Komisijai veiksmus, kurių planuoja imtis, prieš pasinaudodamos ES lėšų fondu, kuriame nustatyta maksimali 700 000 eurų suma vienai NVO per metus. Kai kurių įstatymų leidėjų teigimu, šias darbo programas galima laikyti Komisijos „nurodymais“, nes jose aprašoma lobistinė veikla, įskaitant susitikimus su ES institucijų ir Europos Parlamento narių atstovais, taip pat renginių organizavimą, socialinės žiniasklaidos kampanijas ir pan.

Parengė Ričardas Čekutis