Columbus +0,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +0,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024


Dalia KARPAVIČIENĖ
ŪP korespondentė 

LŪS atsinaujina ir augina lyderius

2024/05/17


Šiandien Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus salėje (Kauno r.) Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai (LŪS) XXXVIII suvažiavime renka savo organizacijos vadovybę: pirmininką, vicepirmininkus, revizorių, prezidiumą, aptaria per praėjusią kadenciją nuveiktus ir dar laukiančius darbus. Asociacijai tekusius iššūkius ir artimiausio laikotarpio spręstinas problemas „Ūkininko patarėjui“ komentuoja LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS.

LŪS per pastaruosius metus atsinaujino. Kai kurie rajoniniai skyriai buvo išregistruoti iš juridinių asmenų registro dėl to, kad laiku nepateikė duomenų apie veiklą ir todėl neteko galimybės būti LŪS nariais. Bet daugelio išregistruotų LŪS skyrių vietoje atsikūrė naujos asociacijos, kurių dalis įsikūrė tuose rajonuose, kur LŪS skyrių nebuvo. Centrinės LŪS narius sudaro išskirtinai juridiniai asmenys – rajoninio lygio ūkininkus jungiančios asociacijos.

Atsikūrė Skuodo ūkininkų sąjunga. Visai „šviežiai“ gautas prašymas priimti į LŪS gretas ką tik startavusią Alytaus ūkininkų sąjungą. Mūsų gretas neseniai papildė Širvintų krašto ūkininkų sąjunga, kiek anksčiau – Šakių rajono ūkininkų sąjunga. Ūkininkai, manau, nesijaučia labai saugūs, ieško būdų, kaip spręsti problemas. Vienas būdų tą padaryti demokratinėje valstybėje – stiprinti savo savivaldą, panaudoti pilietines galias valstybės valdymo procesuose, taip pat ir įstatymų rengyboje. LŪS ir atstovauja ūkininkams valdžios institucijose, reiškia nuomonę dėl teisės aktų, kritikuoja, siūlo taisymus ir panašiai. Būna, jog ūkininkai net nepastebi pataisytų dalykų... Tačiau, jei pataisyti nepavyksta, ūkininkai gana aktyviai reiškia savo nuomonę, taip pat ir viešose vietose, akcijose. Pernai tokių akcijų surengta ne viena, o kulminacija nusikėlė jau į šių metų pradžią, į Vilnių. Visos priemonės pilietinėje valstybėje yra geros, tik jas reikia tinkamai koordinuoti, atstovauti ūkininkų interesams – tokia buvo, yra ir bus pagrindinė LŪS užduotis. Klausimas, ar mes gerai susitvarkome su savo pagrindine užduotimi? Atsakymas: būtų galima tvarkytis ir geriau. Dažnu atveju ūkininkams nepakanka būti LŪS nariu tik laiku sumokant nario mokestį. Būtina kuo gausiau, kuo aktyviau įsitraukti į LŪS veiklą. Tuomet sugebame atlikti daugiau bendrų darbų ir jie geriau būna matomi. Ūkininkų aktyvėjantis įsitraukimas į savivaldą tikrai buvo jaučiamas pernai, procesas tęsiasi ir šiemet. Tikiuosi, jog ūkininkų aktyvumas ateityje duos gerų rezultatų.

LŪS balsas Lietuvos žemės ūkio taryboje, manau, yra girdimas tiek, kiek sutampa interesai. Nieko keisto, jog skirtingos žemdirbiškos organizacijos su savomis specifinėmis problemomis ne visada ir visais klausimais sutaria. Susiskaldymo yra. Skėtinės organizacijos tam ir yra, kad bandytų rasti bendruosius interesus. Vienos ar kitos organizacijos dominavimo nėra ir negali būti. Tačiau reikia diskutuoti, ieškoti kompromisinių sprendimų ir judėti į priekį.

 LŪS, kaip tvarkingai veikianti asociacija, kasmet rengia ataskaitinį suvažiavimą. Ir šiųmečiame suvažiavime pirmiausia bus atsiskaitoma prieš savo narius, iš dalies – ir prieš dalį visuomenės, nes į suvažiavimą pakviesta nemažai svečių, politikos ir valdžios atstovų. Darbai turi būti viešai matomi ir žinomi. LŪS gina ne tik savo narius, bet ir viešąjį interesą, todėl viešai deklaruoja tikslus ir vykdo veiklą. Kitas svarbus suvažiavimo tikslas – pasibaigus trejų metų kadencijai, išrinkti naują LŪS pirmininką ir jo pavaduotojus, revizorių bei kolegialų valdymo organą – prezidiumą. Neabejotinai turėsime atsinaujinusią komandą žmonių, kurie, kaip aš mėgstu pajuokauti, turi antpečius ir rašytine forma jiems priskiriamą atsakomybę už savo darbus. Suvažiavime galės pasisakyti tiek į renginį atvykę LŪS nariai, tiek ir svečiai. Stengsimės sudėlioti visus taškus ant „i“ – išgirsti, aptarti tai, kas šiandien yra svarbiausia žemės ūkio politikoje, geopolitikoje.

Pagal LŪS įstatus, kandidatai į pirmininko postą turi būti paskelbti ne vėliau kaip likus mėnesiui iki suvažiavimo. Taip jau nutiko, kad LŪS neatsirado norinčiųjų būti kandidatu į pirmininkus. Tenka konstatuoti faktą, jog kolektyvas išreiškė pasitikėjimą esamu pirmininku – manimi. Malonus pasitikėjimas. Tačiau, kaip pirmininkas, nepasiekiau savo užsibrėžto tikslo, jog LŪS turėtų daug naujų ir stiprių, tarpusavyje konkuruojančių lyderių. Be jokios abejonės, lyderių yra, tačiau, manau, tie žmonės nesiryžo kandidatuoti dėl laukiančios nemažos pirmininko atsakomybės, ne paslaptis, kad ir dėl patiriamų asmeninių finansinių išlaidų, nes LŪS pirmininkas savo pareigas atlieka neatlygintinai. Gal nesijautė pribrendę, įgavę tiesų stuburą, turintys palaikančią komandą? Priežasčių – tikrai ne viena. Įdomu, jog dėl žemesnių LŪS postų (vicepirmininkų, prezidiumo narių) intriga buvo. Apskritai, LŪS gretos jaunėja, prie mūsų jungiasi aktyvūs, modernūs ūkininkai. Mūsų balsas stiprėja. Tokie procesai labai džiugina.

2023 m. mums buvo svarbiausia pasiekti, kad visuomenė aiškiai suprastų ūkininkų reikalus ir ūkininkus palaikytų dėl įvardijamų problemų. Reikėjo įgyti svorio, būtino politinėse diskusijose. Net ir atgavus dalį visuomenės palaikymo, dar laukia ilgas kelias griaunant kalną problemų, užgriuvusių žemės ūkį.

Šie metai buvo išskirtiniai. Neilgai trukus būsime išsirinkę naują LR Prezidentą arba turėsime naują kadenciją esamo, bet vis tik tai yra naujas politinis ciklas. Labai svarbu, jog turėsime ir naujus Europos Parlamento narius. Juk žemės ūkio politikos didžioji dalis formuojama Briuselyje. Įsitikinome, kad darbas su europarlamentarais yra ne mažiau svarbus ir tapęs kone kasdienio žemdirbių savivaldos darbo dalimi. Norėtųsi, kad mūsų nuolat išsakomos problemos atsispindėtų ir partijų rinkimų programose, o vėliau – ir naujosios Vyriausybės programoje.

Dėl Europos žaliojo kurso kartojosi naratyvas, žmonėms buvo nuolat kalama į galvą, kad žemės ūkis yra veikla, kuri bene daugiausia daro neigiamo poveikio klimatui. Tiek augalininkyste, tiek ir gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai neva taip elgiasi grynai iš savanaudiškų tikslų. Tręšia ir purškia be saiko, savo nuosavos žemės nemyli, ją alina. Ypač gyvulių laikytojams rūpesčių kelia tam tikrų asociacijų pasisakymai apie veiklos suvaržymus, neva pažeidžiamas gyvūnų teises ir nepakenčiamas gyvulių laikymo sąlygas. Jeigu mes turime kitokias sąlygas vykdyti veiklą negu aplinkui esančių Europos šalių ūkininkai ir apskritai viso pasaulio žemdirbiai, tai labai smarkiai „kerta“ mūsų konkurencingumui, todėl nuolat pasisakome už lygias konkurencines sąlygas globalioje žemės ūkio produkcijos rinkoje.

Dar reikia nepamiršti, kad iki šiolei gyvename įvairių krizių laikotarpiu. Neapleidžia nuojauta, kad tai dar ne viskas, ką mums pasiūlė laikmetis, kad gali būti ir dar blogiau. Reikia būti budriems ir pasiruošusiems.

 

Redakcijos nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis