LŪS kasdienybė: deklaravimo sunkumai, kelininkų grasinimai...

Pasak LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus, taip pat tikėtasi iš kviestinių svečių sužinoti, kokius Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimus svarsto Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir kokių permainų esamu metu pasigenda ūkininkai. Pastarieji laukia aiškumų, kaip Lietuvoje bus įgyvendinamas vadinamasis BŽŪP supaprastinimo reglamentas (ES 2024/1468), įsigaliojęs š. m. gegužės 25-ąją.

Jau seniai ši LŪS vadovybės susibūrimo vieta nebuvo mačiusi tokio didelio būrio svečių. Atvyko žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Fortunatas Dirginčius su savo komanda: Žemės ūkio paramos departamento direktore Enrika Raibyte, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento vyriausiąja patarėja Alma Valskyte ir Kontrolės departamento vyresniąja patarėja Asta Kelevišiene. Iš Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) – generalinis direktorius Algirdas Juozaponis, Informacinių išteklių tvarkymo departamento direktorius Danas Andrišiūnas ir Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė. Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) atstovavo laikinai einantis direktoriaus pareigas Simonas Pusvaškis. Šie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, todėl ūkininkai galėjo patikėti jų pažadais.

Daugiausia klausimų ŽŪM ir jai pavaldžių institucijų atstovams pateikta dėl pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo tvarkos. Viename straipsnyje neįmanoma aprašyti visos diskusijos, trukusios net pustrečios valandos. Išsamiai visas su deklaravimu susijusias problemas išvardijo šios srities profesionalė Kupiškio r. Alizavos sen. deklaravimo specialistė, ūkininkė Aistė Petrulienė.

Ji pirmiausia siūlė ir prašė ŽŪDC vadovų, kad kuo greičiau būtų atnaujintos nuotraukos, sluoksniai, nes Kupiškyje dar šiandien dirbama su 2021 m. sluoksniais. „Tikrai labai sudėtinga įbraižyti tuos pagriovius ir kt. dalykus. Dėl kraštovaizdžio elementų ir pagriovių turėčiau tokį pasiūlymą – galbūt tų pagriovių, kuriuos pažymite kaip 3 m zoną, nebeskirstyti į atskirus sluoksnius, o tiesiog sujungti, nes tai yra pagriovio zona. Tai yra pagriovys, tai yra žolinė danga. Tai galbūt supaprastintų mūsų darbą, nebebūtų tokių klaidų, tokių didesnių apkarpymų. Šiais metais kilo labai daug klausimų dėl naudmenų ir kitų plotų deklaravimo, todėl reikėtų labai tiksliai apibrėžti – kas tie kiti plotai? Apibrėžkime ir kad mums būtų aišku, ir NMA paskui lengviau bus tikrinti. Paskambinus į NMA ir paklausus, kas yra tie kiti plotai, atsako: „Taip, taip, viską deklaruokite...“ Paskui lyg ir buvo paaiškinta, kad reikia deklaruoti tik naudmenų sluoksniuose“, – susirūpinusi kalbėjo A. Petrulienė.

Pasak jos, dabar labai aktualu augalų apsaugos produktų ir tręšiamųjų produktų žurnalų pildymas. Deklaravimo specialistės manymu, labai reikėtų tobulinti šiuos žurnalus. „Reikėtų svarstyti tuos terminus – 30 kalendorinių dienų, 20 darbo dienų. Tai labai sudėtinga ūkininkams, tiems, kurie turi prisikaupę tų duomenų ir paprašo pagalbos, – pildome, žiūrime. Iš tikrųjų, apie tai būtinai reikėtų diskutuoti, o tuos terminus tikrai reikėtų stipriai ilginti ir suvienodinti“, – siūlė A. Petrulienė. Ji sakė sulaukianti iš ūkininkų labai daug pasipiktinimų dėl išmokų. Jų žmonės negauna, skambina, teiraujasi, kas atsitiko, kodėl taip atsitiko... Ir tik po kelių mėnesių žemdirbiai gauna sprendimus, kad va, nutiko taip ir taip. Turėtų būti esamuoju laiku teikiama informacija, kad vykdoma patikra.

LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičiaus pasiūlė deklaravimo tvarkos kūrėjams sukviesti į vieną vietą nors keturias tokias deklaravimo specialistes, kaip A. Petrulienė, kurios galėtų pateikti konkrečių patarimų, kaip patobulinti deklaravimo tvarką.

LŪS nariai turėjo klausimų laikinajam VAT vadovui, kodėl iš ūkininkų reikalaujama daugiau naudoti biologinės kilmės augalų apsaugos produktų (AAP), bet sunku atsirinkti produktus pagal jų etiketėse nurodytą informaciją, mat apsukrių pardavėjų įtikinti ūkininkai neretai prisiperka vadinamojo „švęsto vandenėlio“, todėl prarandamos ūkio lėšos, o augalų apsaugos tikslai nepasiekiami. S. Pusvaškis aiškino, kaip vyksta tręšiamųjų produktų ir AAP kokybės kontrolė, kokių priemonių gali imtis ūkininkas, suabejojęs produkto kokybe. Kalbėta ir apie tai, kad ūkininkai dažnai kreipiasi į VAT dėl superkamos produkcijos – grūdų – arbitražinių tyrimų ir šios srities tvarkos pakeitimų, kuriuos turėtų žinoti ūkininkai. Diskusijoje šiuo klausimu savo įžvalgomis pasidalijo ir asociacijos „CropLife Lietuva“ atstovas A. Grigaliūnas.

Diskusijas dėl deklaravimo problemų ir išmokų moderavo LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Praėjusiame „Ūkininko patarėjo“ numeryje rašėme, kad pastarosiomis dienomis žemdirbiams atsirado dar viena problema – už jų nušienaujamas pakeles arba šių užsėjimą pasėliais, kad šalia esančio lauko neužkrėstų pakelės piktžolės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) siūlo didžiules baudas. Pasiaiškinti ir paaiškinti, kodėl taip atsitiko, į LŪS posėdį atvyko AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas ir Ryšių su suinteresuotomis šalimis vystymo vadovas Remigijus Lipkevičius. Netrumpoje savo kalboje M. Gedaminskas aiškino realią padėtį, siūlė būdus, ką daryti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami. O štai R. Lipkevičius nurodė el. pašto adresus ir kitus kontaktus, kuriais ūkininkai galėtų kreiptis į „Via Lietuva“. „Užlūš paštas“, – pajuokavo kažkuris ūkininkas.

Išsakyti dėl kelininkų atsiradusių problemų ir pasiūlyti jų sprendimo būdus į posėdį atvyko Seimo narys Valius Ąžuolas, prisipažinęs, kad irgi yra ūkininkas. Parlamentaras kalbėjo: „Su „Via Lietuva“ jau yra daug metų bendraujama, reikia ieškoti sprendimų. Išanalizavau situaciją Šiaulių r. Bėda atsitiko ta, kad VTPSI atsiuntė raštą, teigiantį, kad „jūs užgrobėte valstybinę žemę, skiriama bauda...“ Bet juk tas pats ūkininkas kartu su kelininkais remontuoja tą patį kelią. Skundų tikrai bus ir ateityje, todėl mūsų prašymas neperduoti informacijos galutinei institucijai – VTPSI, kuri skiria baudas. Būtų labai gerai tarpinė grandis AB „Kelių priežiūra“, kuri tvarko kelius ir viską žino, kad ji atvyktų pas ūkininką, pakalbėtų su juo, kaip vieną ar kitą dalyką galima išspręsti. Tada nebūtų tų grasinimų ir baudų.“

Posėdžio pabaigoje LŪS vicepirmininkas G. Špakauskas pasidalijo įspūdžiais iš viešnagės Jungtinėse Amerikos Valstijose, papasakojo apie susitikimą su ūkininkų asociacijų lyderiais bei galbūt pritaikomą ir mūsų šalies žemdirbiams naudingą jų veiklos patirtį. O LŪS vicepirmininkas Z. Aleksandravičiaus papasakojo apie COPA ir COGECA Javų augintojų darbo grupės posėdį Briuselyje, vykusį liepos 2–3 dienomis.

Autoriaus nuotraukos

Viršelyje: Rankas pakėlė ūkininkai, kurie, atstovaudami savo bendruomenėms, sutinka ir pasižada dalyvauti bendros darbo grupės veikloje, sprendžiant ginčus su kelininkais.