Lydekos gerins ežerų ekologinę būklę

Įžuvinimas vykdomas remiantis moksliniais tyrimais, taikant biomanipuliacijos metodą, skirtą vandens telkinių būklei gerinti. 

Pasak Pietų regiono žuvivaisos skyriaus vedėjo Artūro Vaickaus, kuris atgabeno lydekaites į Vilniaus ir Trakų rajonų ežerus, paaugintos, apie 300 g sveriančios žuvys, išleistos į tinkamai paruoštus vandens telkinius, turi didelę galimybę išgyventi. „Visos jos – šiųmetės, iš pavasarinio neršto. Todėl tikimasi, kad visos paaugintos ir į ežerus paleistos lydekaitės išgyvens. Nebent vieną kitą pagautų didesnė lydeka arba nusineštų kormoranas“, – teigė A. Vaickus.

Plėšriosios žuvys – gyvybiškai svarbus ekosistemų reguliatorius

Plėšriosios žuvys – tai vandens ekosistemų tvarkdariai, palaikantys natūralią pusiausvyrą. Jos minta kitais vandens gyventojais – žuvimis, varliagyviais – ir taip reguliuoja smulkių rūšių perteklių. Jei tokių žuvų sumažėtų, mailius ir mažos žuvelės imtų dominuoti, sunaikintų daug zooplanktono, o vandens telkiniai prarastų skaidrumą bei taptų palankūs dumblių žydėjimui. Plėšrūnės padeda išsaugoti zooplanktoną, kuris natūraliai valo vandenį, todėl jų įtaka ekologijai yra tiesioginė ir gyvybiškai svarbi.

Šios žuvys taip pat „išvalo“ silpnesnius ar sergančius individus, todėl populiacijos išlieka sveikesnės. Būdamos aukščiausiame mitybos grandinės lygmenyje, jos stabilizuoja visą ekosistemą ir neleidžia vienoms rūšims užgožti kitų.

Smulkios žuvys neleidžia vandeniui išskaidrėti

Pasak mokslininko dr. Tomo Virbicko, biomanipuliacija plėšriosiomis žuvimis paprastai taikoma kaip paskutinis būklės gerinimo proceso etapas tuose ežeruose, kuriuose reikšmingas taršos poveikis jau pasibaigęs. Vis dėlto vandens augalų ir gyvūnų bendrijų atsikūrimą dažnai stabdo praeities taršos sąlygoti liekamieji reiškiniai.

Pavyzdžiui, neproporcingai didelė fitoplanktono biomasė, dėl kurios sumažėja vandens skaidrumas ir neatsikuria povandeninė augmenija, arba gausi pelaginių ir dugninių karpinių žuvų populiacija, nesusijusi su povandenine augmenija, kuri gali netiesiogiai skatinti fitoplanktono plitimą.

„Ežerų, kurių ekologinė pusiausvyra yra pažeista, vandens būklė natūraliai neatsinaujina. Todėl net ir sustabdžius taršą, tokiems vandens telkiniams reikalinga žmogaus pagalba. Pažeidus ekologinę pusiausvyrą, vanduo tapo drumstas – įsivyravo fitoplanktonas (autotrofiniai organizmai), o dėl padidėjusio drumstumo sunyko aukštesnieji vandens augalai (makrofitai).

Moksliškai įrodyta, kad siekiant atkurti ežerų pradinę ekologinę būklę, būtina labai sumažinti fosforo kiekį. Kitas būdas – mažinti fitoplanktono kiekį per biologinius procesus. Kadangi zooplanktonas minta fitoplanktonu, reikia skatinti jo populiaciją. Zooplanktonas – tai gėlųjų vandenų gyvi organizmai, pasyviai plūduriuojantys vandenyje.

Biomanipuliacijos plėšriosiomis žuvimis tikslas – sumažinti tų žuvų, kurios minta zooplanktonu, skaičių. Tokios žuvys yra kuojos, paprastosios aukšlės, smulkusis plakis ir kt. Į ežerus įveisiamos plėšriosios žuvys padeda mažinti menkaverčių žuvų, mintančių zooplanktonu, populiaciją. Sumažėjus jų skaičiui, zooplanktono gausa didėja, o šis intensyviau minta fitoplanktonu. Taip skaidrėja vanduo, pradeda augti makrofitai, kurie patys stabdo fitoplanktono vystymąsi“, – paaiškino mokslininkas dr. Tomas Virbickas.

Dominuojančios karpinės žuvys ir jų įtaka ežerų ekosistemai

Mokslininkų tirtuose ežeruose žuvų bendrijas sudaro nuo 7 iki 14 rūšių. Kuojos ir karšiai – rūšys, kurių populiacijos reguliavimas gali padėti pagerinti ekologinę būklę – aptiktos visuose 20 tirtų ežerų. Plakis gyvena 19 ežerų, paprastoji aukšlė – 15-oje, sidabrinis karosas – 8 ežeruose, viename ežere rasta karpių.

Pagal gausumą ir biomasę beveik visuose ežeruose dominuoja kuoja. Tik Simno ežere gausiausia rūšis yra paprastoji aukšlė, o Svirkų ežere – pagal skaičių dominuoja plakis, pagal biomasę – sidabrinis karosas.

Šiemet į Lietuvos ežerus išleista 14 tūkstančių lydekaičių

2025 m. pavasarį Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne buvo sėkmingai atlikti lydekų dirbtinio veisimo darbai: iš reproduktorių paimti ikrai ir pieniai, apvaisinti ikreliai. Iš viso 300 tūkst. išsiritusių lervučių perkelta į uždarą recirkuliacinę sistemą (URS).

Gegužės 29 d.–birželio 2 d. valstybiniai vandens telkiniai buvo įžuvinti paaugintomis šiųmetėmis lydekaitėmis, siekiant pagerinti natūralią žuvų populiaciją ir vidaus vandenų ekologinę būklę. Iš viso išleista 14,2 tūkst. dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų lydekaičių jauniklių.

Lydekaitės išleistos į šiuos vandens telkinius: Simno ež. (Alytaus r.) – 1,4 tūkst. vnt., Alovės ež. (Alytaus r.) – 1,4 tūkst. vnt., Savisto ež. (Varėnos r.) – 0,9 tūkst. vnt., Kaviškio ež. (Lazdijų r.) – 1,4 tūkst. vnt., Prapunto ež. (Lazdijų r.) – 1,9 tūkst. vnt., Zapsio ež. (Lazdijų r.) – 3,3 tūkst. vnt., Švenčiaus ež. (Kaišiadorių r.) – 1,0 tūkst. vnt.

APVA fotoinformacija