Lydekos ir baltieji plačiakakčiai skaidrina Lietuvos ežerų vandenis

Įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, numatyta pagerinti valstybinių vandens telkinių būklę pakeičiant ichtiofaunos (žuvų rūšių visumos) rūšinę sudėtį ir vandens telkinius papildomai įžuvinant vandenų būklę gerinančiomis žuvų rūšimis.

Plėšriosiomis žuvimis įžuvinami 8 pasirinkti valstybiniai vandens telkiniai: Alovė (Alytaus r. sav.), Veisiejis (Lazdijų r. sav.), Neveiglas (Alytaus r. sav.), Širvys (Vilniaus r. sav.), Šventas (Švenčionių r. sav.), Ilmėdas (Molėtų r. sav.), Kiementas (Molėtų r. sav.) ir Mosėdžio I tvenkinys (Skuodo r. sav.). Fitoplanktonu mintančiomis žuvų rūšimis – 2 pasirinkti valstybiniai vandens telkiniai, – Šventas (Švenčionių r. sav.) ir Riešės (Vilniaus r. sav.).

Fitoplanktonas – mikroskopiniai vandens paviršinėje dalyje plūduriuojantys dumbliai.

Kaip ir augalai sausumoje, šie dumbliai vykdo fotosintezę – procesą, kurio metu naudojant saulės energiją iš aplinkos sugeriamas CO2 (vienos iš šiltnamio efekto dujų) bei išskiriamas deguonis, kuriuo kvėpuojame.

Fitoplanktonu prasideda absoliuti dauguma vandens mitybos grandinių. Juo minta smulkūs vandenyje plūduriuojantys gyvūnėliai – zooplanktonas, o šiuo zooplanktonu minta didesni gyvūnai, pavyzdžiui įvairios žuvys.

Taigi, fitoplanktonas – pagrindinis vandenų „žolėdžių" maistas.

Kai fitoplanktono trūksta – blogai. Tačiau kartais kai jo susikaupia per daug – irgi negerai. Vietose, kur patenka ypač daug azoto bei fosforo (pvz. iš ūkinių nuotekų), reikalingų fitoplanktono augimui, dumblių prisiveisia tiek, kad vanduo „sužydi“ ir prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija.

Šio proceso metu, dėl dumblių gausos saulės šviesa nebepatenka į gilesnius vandenis, tad ten fotosintezė sustoja. Be to, dumblio gyvenimo laikas trumpas, o žuvę dumbliai smenga gilyn į dugną, kur juos skaido bakterijos, sunaudodamos dar daugiau deguonies.

Kaip žuvys gali pagerinti vandenų būklę?

Pagausinus vandens telkinius plėšriųjų ir fitoplanktonu mintančių žuvų rūšimis, vandens telkiniuose bus iš dalies atkurtos natūralios ežero ar tvenkinio charakteristikos. Didelės plėšriųjų žuvų gausos palaikymas netiesiogiai mažina zooplanktono išgaudymą (juo minta daugelis neplėšrių žuvų), fitoplanktono augimą, skaidrina vandenį ir skatina vystytis povandeninę augmeniją.

Plačiakakčiai – papildomai įveistų fitoplanktonu mintančių žuvų rūšis. Šios žuvys prisideda prie fitoplanktono biomasės mažinimo, didesnio vandens skaidrumo ir povandeninės augmenijos vystymosi.

Plėšriosios žuvys, sumažina zooplanktonu mintančių karpinių žuvų kiekį, o kadangi zooplanktonas minta fitoplanktonu, tai ir pernelyg didelę fitoplanktono biomasę.

Projekto metu pasirinkti vandens telkiniai praturtinti 338 tūkst. žuvų, iš kurių daugiau nei 335 tūkst. – lydekų ir daugiau nei 3 tūkst. – baltųjų plačiakakčių jaunikliai.

Projekto veiklas planuota įvykdyti pernai. Tikimasi, kad šiemet projektas bus baigtas, kai į ežerus bus paleisti ir likę 38 tūkst. lydekų jaunikliai, o paskui savo darbo imsis mokslininkai, kurie matuos įžuvinimo poveikį vandenų būklei.

Daugiau informacijos apie projekto veiklą rasite čia.

Tekste panaudota www.pobangom.lt informacija.

Aplinkos apsaugos departamento pranešimas