Lysvėse iš durpių briketų ir gėlės, ir daržovės

Pakeltos lysvės iš durpių briketų

Jau daug metų VDU Kauno botanikos sodo darbuotojai vargsta dėl augalams ir jų priežiūrai nepalankios vietos – mat sodo teritorijoje vyrauja vandeniui nepralaidus, o vasarą itin sukietėjantis molingas dirvožemis. Kai kritulių mažiau, žemė išsausėja, laistant vanduo sunkiai įsigeria, o tinkamai išravėti piktžoles beveik neįmanoma.

Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius prisimena, prieš kelerius metus viešėdamas Geteborgo botanikos sode Švedijoje, matė augalams suformuotas pakeltas lysves. Lietuvoje tokiose lysvėse įprasta auginti daržoves, bet švedų botanikos sode augo ir rododendrai, ir rožės, ir bijūnai. „Buvo kiek neįprasta, kad iš durpių briketų sudėliotose lysvėse pasodinti skirtingų biologinių poreikių augalai, tačiau jie ten tikrai neskurdo, atrodė kuo puikiausiai ir žydėjo“, – pasakojo specialistas.

Ši patirtis A. Balsevičiui pakišo mintį įrengti kelias tokias lysves ir Kaune, tad pirmosios atsirado prieš trejus metus. Po sėkmingo bandymo jų atsirado ir daugiau: „Pernai pabandėme taip auginti rožes ir pastebėjome, kad jos per metus pasivijo tas, kurios nepersodintos augo įprastoje vietoje. Pakeltos lysvės patiko ir vienmečiams augalams.“

Nauda ir augalams, ir gėlininkams

Lysvėje pasodinti augalai jaučiasi kuo puikiausiai. Bortelius formuojantys durpių briketai įsigeria vandens ir ilgai išlaiko drėgmę, pakankamai tolygiai ją paskirstydami po visą žemės plotą. „Molingame dirvožemyje botanikos sodo augalai augdavo nenoriai, vasarą jiems trūkdavo vandens, o laistymas menkai padėdavo. Durpių borteliai padeda efektyviai spręsti šią problemą. Kaip kempinės jos sugeria vandenį ir tarsi „užrakina“, o stingant kritulių, palaipsniui drėkina dirvožemį. Vyksta ir atvirkštinis procesas. Gausiai lyjant, sugeria vandenį ir neleidžia augalų šaknims mirkti“, – privalumus vardijo botanikos sodo kolekcijas formuojantis ir prižiūrintis specialistas.

Dar vienas didelis pliusas – puri žemė ir lengvesnė kova su piktžolėmis. Nors tokias lysves įrengti nėra labai pigu, ilgainiui išlaidos atsiperka. Tai puikiai įrodo botanikos sode organizuojamas darbas. Pasak A. Balsevičiaus, šiuo metu augalų ekspozicijų kuriama vis daugiau, tačiau darbuotojams jas prižiūrėti paprasčiau: mažiau piktžolių ir lengviau ravėti, be to, gėlynai rečiau laistomi, taip sutaupant ir laiko, ir vandens.

5 žingsniai – lysvei įrengti

Nusipirkus presuotos durpės briketų, suformuoti lysvę nėra taip sunku. A. Balsevičius išvardijo kelis svarbiausius šio proceso etapus:

1. Atidžiai lysvei parinkti vietą arba kelias vietas sodyboje. Tinka tiek saulėta ar pavėsinga, tiek sausesnė ar drėgnesnė vieta.
2. Pakloti plėvelę, kuri neleistų lysvėje išaugti nepageidaujamiems, sunkiai išnaikinamiems augalams (garšvoms, varpučiams ir kt.). Jeigu piktžolės nėra problema, plėvelės galima ir netiesti. Tiesa, lysvei pasirinkus vietą netoli suaugusių medžių, plėvelė neleis jų šaknims skverbtis prie augalų.
3. Formuoti bortelius iš briketų. Jų aukštis gali būti per 1 arba 2 briketus, priklausomai nuo to, kokius augalus ketinama sodinti.
4. Į paruoštą lysvę supilti parinktiems augalams tinkamą žemių mišinį, jį galima praturtinti kompostu.
5. Smagiausias etapas – pasodinti augalus.

Botanikos sodo kolekcijų specialistas atkreipia dėmesį, kad nors gėlės pakeltose lysvėse greitai prigyja ir gerai auga, svarbu greta sodinti panašius poreikius turinčius dekoratyvinius augalus ir parinkti jiems tinkamą dirvožemį, pavyzdžiui, rododendrams reikėtų parūpinti rūgštesnės žemės.

Ne mažiau svarbu, beriant žemės mišinį, stebėti, kad nepatektų piktžolių šakniastiebių, nes specialiai suformuotoje lysvėje jos irgi jausis gerai, išsikeros ir bus labai sunku išnaikinti.

Tinka ir daržovėms

Iš briketų suformuoti borteliai laikosi pakankamai tvirtai. „Jie įsigeria drėgmės, išsiplečia ir tarsi susilydo į vientisą masę. Juos dar labiau sutvirtina pamažu plintanti samana. Ji lyg rišančioji ir dekoruojančioji medžiaga, – teigė A. Balsevičius ir priminė, kad nereikėtų bandyti briketų apželdinti iš miško parneštomis samanomis, nes gamtoje jas rauti draudžiama. – Dėl besilaikančios drėgmės jie savaime apsamanoja, o pavėsyje itin greitai.“

Pirmos lysvės botanikos sode jau atlaikė tris sezonus, kiek ilgai dar laikys, specialistas prisipažįsta, nežinantis, bet pastebi, kad supresuotos durpės gėlyne kur kas pranašesnės už kitas medžiagas. „Šie briketai atrodo itin natūraliai, ypač kai apsamanoja, ir nepastebimai įsilieja į aplinką. Plastikiniais borteliais tokio efekto tikrai nepavyktų išgauti, be to, jie absorbuoja šilumą ir karštesnę vasarą gali net nudeginti augalus, – skirtingas medžiagas lygino specialistas. – Na, o mediniai rėmai gana greitai pūva.“

A.Balsevičius abejoja, kad tokios lysvės patiktų visiems sodybų savininkams, bet natūralistiniuose želdynuose toks sprendimas – idealus. Nors žiemą vaizdas mažiau estetiškas, vasarą bortelius pridengia augalų lapai, be to, galima įterpti šliaužiančių augalų. „Neseniai sodui vienas prekybos centras padovanojo apie 60 gebenių lipikių. Svarstome jas pasodinti į lysves, tik dar norime pasitikslinti, ar jos tikrai gali žiemoti lauke. Šie visžaliai vijokliniai augalai galėtų rangytis borteliais ir puošti juos tiek vasarą, tiek žiemą“, – dar vienu sumanymu dalijasi pašnekovas.

Gali skambėti keistai, bet paklaustas, ar tarp durpių briketų įrengtos lysvės tiktų ir daržovėms auginti, A. Balsevičius nieko nelaukęs papasakojo, kad jas jau spėjo išbandyti ir su daržovėmis. „Buvome pasodinę porų ir kopūstų. Sulaukėme gero derliaus! Jeigu kas nors irgi norėtų paeksperimentuoti, reikėtų atsižvelgti į sodinamų daržovių šaknis, pavyzdžiui, morkų ar pastarnokų yra ilgesnės, tad ir lysvė turėtų būti aukštesnė“, – patarė pašnekovas. Ir tokiose lysvėse augančias daržoves ravėti tikrai nebūtų sunku – nereikėtų žemai lenktis.

„Rasų“ redaktorė Rūta VAITKEVIČIŪTĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.