„Lytagra“ pasirinko veiklos tęstinumą

Istoriškai seniausia (įkurta 1945 m.), veiklos apimtimi viena stambiausių šalies žemės ūkio technikos prekybos akcinė bendrovė „Lytagra“ atsinaujina. Ilgametis įmonių grupės generalinis direktorius Adomas Balsys vairą perduoda Erinijui Aksomaičiui (vadovavusiam UAB „Panevėžio Lytagra“), pasilikdamas „Lytagros“ valdybos pirmininku. Nuo šiol akcininkų valia jie abu rūpinsis bendrovės strategija ir taktika, bendram tikslui pasitelkę vieno patirtį, kito – energiją. – Esu dirbęs planinės ekonomikos sąlygomis, – kalba A. Balsys. – Viešojoje erdvėje tai vertinama dvejopai – ir kaip privalumas, ir kaip trūkumas. Man gyvenime tai buvo didelis pliusas. Prieš porą dešimtmečių lankydamasis Vakarų Europos šalių įmonėse stebėjausi, kaip stropiai planuojami gamyklų biudžetai, produktų realizavimo grafikai. Laisvoji rinka tik deklaracijose, o iš esmės tai griežtai planinis ūkis. Pasak A. Balsio, į šią įmonę, kuri dabar vadinasi „Lytagra“, jis įžengė prieš 33 metus. Prieš tai dirbo LVA mokomajame ūkyje vyr. inžinieriumi. „Lietžemūktechnikos“ (Kauno respublikinė tiekimo įmonė) valdytojo pavaduotoju jis dirbo 7 metus, po to buvo paskirtas direktoriumi. Po pusantrų metų įmonė buvo privatizuota (procedūra baigta 1992 m.). Bendrovės pavadinimui sujungtas lietuviškas žodis „lytėti“ ir lotyniškas „agra“ (žemė). Po privatizacijos bendrovėje dirbo 172 darbuotojai, šiuo metu įmonių grupėje dirba daugiau nei 850 žmonių. Per tuos metus pardavimai išaugo 11–12 kartų. – Man intuicija sakė, kad Lietuvoje žemės ūkis bus stiprus, nors buvo politikų, manančių priešingai, – prisimena A. Balsys. – Jų nuomone, Lietuva bus aukštųjų technologijų, tranzito ir pan. šalis. Iš tėvo patirties žinojau, jog lietuviams bendradarbiauti su Rytų šalimis sekasi sunkiai. Tarpukariu visos žemės ūkio mašinos bei įrengimai keliavo iš Švedijos, Vokietijos, Anglijos. Reikėjo tikėtis, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stabilaus bendradarbiavimo partnerių ieškosime Vakaruose. Pasak A. Balsio, nuo pirmųjų dienų AB „Lytagra“ tikslas – dirbti nesiblaškant, žemdirbiams tiekti techniką bei įrangą. Ne vienu laikotarpiu bendrovė lyderiavo. Ūkinė ir vadybinė patirtis A. Balsiui diktavo, ko reikia besikuriančiam Lietuvos agrariniam verslui. Vakarų kompanijos siūlė, lietuviai rinkosi. Imponavo vokiška, angliška mašinų kokybė. Pasirinkimą lėmė žemės ūkio technikos inžinieriaus intuicija. Nuo 1994 metų pradėta bendradarbiauti su tokiais gamintojais kaip „Krone“, „Amazone“, „Fliegl“, „New Holland“, vėliau partnerių gretas papildė „Horsch“, „JCB“, „Lely“ ir kitos kompanijos. – Mums reikėjo turėti technikos bandymų poligoną – ne tik lauko dienoms rengti, bet ir pasižiūrėti, kaip tos mašinos dirba, galėtume patys augti, tobulėti, – pasakoja A. Balsys. Tuo tikslu AB „Lytagra“ įsigijo 600 ha bendrovę „Bernatoniai“ (Kauno r.), 180 melžiamų karvių, 400 galvijų. Ūkis buvo su skolomis, suvargęs. Greta buvo nemažai smulkių ūkių, kurių dauguma skaičiavo nuostolius. Šiandien toji bendrovė (pakeitusi pavadinimą į ŽŪB „Lytagra“) dirba 3300 ha žemės, laiko 3500 galvijų, iš kurių 1100 melžiamų karvių. AB „Lytagra“ daug investavo į pirminę žemės ūkio gamybą, siekdama didesnės pridėtinės vertės. Dabar „Lytagros“ pieno ūkyje – pati moderniausia įranga, dirba 9 „Lely“ melžimo robotai (šalyje jų sumontuota 30), mėšlo valymo robotai, pašarų pristūmtuvai. – AB „Lytagra“ buvo viena iš iniciatorių, kad atsirastų tikras kooperatyvas su pieno perdirbimu „Pienas LT“, – kalba A. Balsys. – matydamas, kaip visa gamyklos finansinė našta gula ant 200–210 ūkininkų, negaliu jais nesididžiuoti. Taip pat pagyrų nusipelnė Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris buvo šio kooperatyvo įkvėpėjas. Dabartiniai valstybės vadovai turi padėti surasti 14–15 mln. Eur gamyklai baigti statyti, taip parodydami, kad jie yra neabejingi Lietuvos kooperatiniam judėjimui, net ir rizikuodami savo reitingais. Kai kurių perdirbėjų kalbos, kad reikia pieno gamintojams ir perdirbėjams konsoliduotis, nelabai įtikinamos, o gal ir pavėluotos. Pasak A. Balsio, AB „Lytagra“ plėtra parsidėjo 1992 m. Buvo minčių pasukti didmeninės prekybos kryptimi ar imtis ir mažmeninės prekybos. Pasirinktas mišrus modelis. Dabar, be prekybos ir paslaugų centro Kaune, yra 24 filialai ir 5 antrinės įmonės Lietuvoje ir Latvijoje. Nors praėjusieji metai visam šalies agrariniam sektoriui buvo sudėtingi, tačiau „Lytagros“ bendrovės žemės ūkio mašinų pardavimai labai išaugo. Kritus metalų kainoms 30–40 proc. ir išlaikius tokius pat pardavimų kiekius, bendrovės pajamos šioje srityje vis tiek sumažėjo apie 35 proc. Rinkos sukrėtimui buvo pasiruošta, todėl pasibaigus metams suskaičiuota187,4 mln. Eur apyvarta, didesnė nei 2014 ir 2013 metais. – Dar kartą galiu patvirtinti, jog prieš du dešimtmečius mūsų sukurta strategija pasiteisino, – įsitikinęs A. Balsys. Be žemės ūkio technikos, AB „Lytagra“ prekiauja metalais ir statybinėmis medžiagomis, teikiamos agroserviso paslaugos, yra stacionarios technikos serviso įmonės Kaune, Plungėje, Šiauliuose, Vilniuje, gegužės mėn. bus atidarytos Panevėžyje, vasarai baigiantis – Alytuje, lieka apsispręsti, kur bus įsikurta – Tauragėje ar Raseiniuose. Taip serviso plėtra būtų baigta. Filialų plėtra nesustos. Pasak A. Balsio, ūkininkas turi jaustis saugiai, turėti parduotuvę netoli, nes operatyvumas svarbu, ypač per darbymetį. Kartais dėl kelių valandų galima prarasti didelę dalį derliaus. Kėdainiuose prasidės didelio technikos prekybos centro statyba, projektuojama Raseiniuose, o Kaune numatytas statyti padangų terminalas (prekyba, montavimas). – Esame nemažai investavę į mokslą, socialinius projektus, buvome pirmieji žemdirbių Alma Mater (ASU) mecenatai, – kalba A. Balsys, pridurdamas, jog pats šį universitetą baigė prieš 44 metus. „Lytagra“ šalies žemės ūkio rinkoje pasirodė viena pirmųjų, todėl turėjo galimybę rinktis pačius geriausius vakarietiškos technikos gamintojus. Pasak A. Balsio, pirmąsias mašinas valdyti išmokta Bernatonyse (ŽŪB „Lytagra“), ten rengtos lauko dienos, kuriose iš pradžių dalyvaudavo net iki 500 žemdirbių. Mokslininkai talkino, vėliau ir ėmėsi iniciatyvos patarti technikos gamintojams, importuotojams, ūkininkams. Pavyzdžiui, šienapjovė „Krone“ – puiki mašina, bet ji pritaikyta dirbti lygiuose laukuose. Iš Vokietijos „Lytagros“ vadovai parsivežė neariamosios žemdirbystės idėją, nors iš pradžių į ją tiek ūkininkai, tiek mokslininkai žiūrėjo nelabai patikliai. Panašiai buvo sutiktas ir iš Danijos gyvulininkystės ūkių parsivežtas „šalto tvarto“ projektas. Dabar galima konstatuoti, jog vienam tikslui susivienijo mokslininkai, technikos pardavėjai ir žemdirbiai. Kai „Lytagra“ pasikvietė neariamosios žemdirbystės profesionalą – vokiečių ūkininką ir technikos gamintoją Michaelį Horschą, jis porą metų mąstė, ar Lietuvoje pasiteisins naujosios neariamosios technologijos. Pagaliau jis ryžosi. – Pasiėmėme kastuvus ir važinėjome po Lietuvą, – pasakoja A. Balsys. – Pirmasis dirvos bandymas buvo Ėriškių ūkyje. Mes kasinėjome, M. Horschas tyrė ne tik humuso sluoksnio gylį, bet ir kitas žemės savybes. Tada patarė atsargiai pabandyti. Mūsų žmonės važiavo į M. Horscho ūkį Vokietijoje pasimokyti, vėliau pamokos persikėlė į Lietuvos ūkius. Dabar mūsų žemdirbiai jau perprato naujausias žemės dirbimo technologijas, renkasi įvairius skutiklius. Ten, kur humuso sluoksnis storesnis, neariamoji žemdirbystė pasiteisina labiau, tačiau, mūsų mokslininkų patarimu, kas trečius ar ketvirtus metus dirvai būtinas plūgas, ypač jei ūkis gyvulininkystės krypties, reikia aparti mėšlą. Naujausios technologijos, pasak A. Balsio, padiktavo ir žolės sėjimą vasarai baigiantis. Pavasarį pasėjus gauni du derlius, rudenį – keturis. Mūsų mokslininkų patarti taip dirba „Lytagros“, „Okainių“, „Kuršėnų“ ir kitų bendrovių žemdirbiai bei ūkininkai. – Žemdirbystė, kaip liudija „Lytagros“ ūkio Bernatonyse patirtis, yra ateitį garantuojantis verslas, – teigia A. Balsys. – Tai ne tik pelnas, bet ir pasididžiavimas rezultatu. Per savo 44 metų darbo biografiją nebuvau palikęs žemės ūkio. Prieš porą dešimtmečių „Lytagros“ verslo partneriai iš Vokietijos pareiškė norą aplankyti lietuvišką „kolūkį“ – taip jie vadino žemės ūkio bendroves. Bernatonyse jie pamatė mišrų ūkį ir suabejojo tokio tipo agroverslo ateitimi. Jie teigė, jog būtina siaura specializacija. Kai po keliolikos metų tie patys vokiečiai vėl apsilankė, juos nustebino ūkio pažanga. Mišraus ūkio pri­valumai – pieno kainoms kritus, pajamų duoda javai, ir atvirkščiai. Sukomplektuoti ge­rų operatorių-mechanizatorių ko­mandą reikia ne vienų metų. Miš­riame ūkyje visuomet būna sta­bilios pajamos. – Šioje įmonių grupėje dirbu 15 metų, – sako AB „Lytagra“ generalinis direktorius E. Aksomaitis, – tai mano pirmoji ir vienintelė darbovietė. Pradėjau dirbti konsultantu, po pusmečio tapau vadybininku, vėliau buvau paskirtas padalinio vadovu. Esu gimęs Kaune, čia baigiau mokslus, dirbau puikioje komandoje, bet pasiūlius eiti vienos iš įmonių grupės komercijos direktoriaus pareigas 2010 m. persikėliau į Panevėžį. Po keleto metų (2012 m. vasario mėn.) buvau paskirtas UAB „Panevėžio Lytagra“ vadovu. Dar po metų gavau pasiūlymą vadovauti ir AB „Lytagra“ Latvijos padaliniui. Pasak E. Aksomaičio, įmonės tęstinumas išlieka. „Lytagros“ bendrovė atstovauja patiems geriausiems technikos gamintojams, žinomiems visame pasaulyje, turima viena geriausių komandų, didžiausias Lietuvoje atsarginių dalių tinklas. – Mes nebe tie, kurie buvome prieš dešimtmetį ar prieš penkerius metus, – kalba E. Aksomaitis. – Nuolat keliame kvalifikaciją, dirbame ūkininkams. Sieksime išlaikyti lyderystę žemės ūkio technikos ir atsarginių dalių rinkoje. Pasak E. Aksomaičio, šiandien ūkininkas yra išsilavinęs, gerai išmano naujausią techniką ir technologijas, „Lytagros“ specialistai jam gali tik patarti ir padėti. Bendrovėje rengiami žiemos kursai žemės ūkio technikos operatoriams, dirbantiems javų kombainais, traktoriais. Nuo lapkričio iki balandžio „Lytagros“ inžinieriai pagal mokymo lygius specializuojasi Vakarų šalių gamyklose, kurių produkcija prekiauja bendrovė. Kai kurie patirties sukaupę „Lytagros“ inžinieriai jau tapo lektoriais žemesnę kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Darbymečio metu „Lytagra“ rengia dvi tris didžiąsias lauko dienas ir apie dvylika regioninių. Per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pasikeitė žemės ūkio technikos pirkėjas. Šiandien – tai jaunas, išsilavinęs, naujovėms imlus, užsienio patirties įgijęs ūkininkas. Tai skatina ir „Lytagros“ bendrovės atsinaujinimą, pažangą. Naujas žingsnis – automatizuotų sistemų diegimas pieno ūkiuose. Taip ūkininkai siekia mažinti pieno gamybos kaštus, išvengti žmogiškojo faktoriaus trūkumų. Be to, ūkio valdymas tampa racionalesnis, populiarėja išmanio­sios technologijos, šeimininkas gauna išsamią informaciją apie galvijų sveikatingumą, produktyvumą ir kt. Pastarųjų metų pokyčiai agrarinėje rinkoje paskatino visus žemės ūkio sektoriaus dalyvius imtis verslo drausmės, analizuoti poreikius ir galimybes, planuoti ateitį. – Tikiu idėjų turinčiu ir jas įgyvendinti sugebančiu jaunimu, – sako AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas A. Balsys. Panašia gaida kalba ir ilgametis bendrovės darbuotojas Juozas Kalinauskas, nuo 2016-ųjų pradžios rūpestį „Lytagros“ viešaisiais ryšiais perleidęs jaunai specialistei Vaidai Rukuižienei.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.