LŽŪBA konferencija: nuo mokesčių iki biurokratijos

Biurokratijos gniaužtuose

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, atidarydamas konferenciją, akcentavo, kad šiai dienai svarbiausias ir visiems žemdirbiams aktualiausias klausimas yra – gremėzdiška biurokratija tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje: „Žemės ūkio bendrovės ir įmonės, kaip ir kiti prekiniai ūkiai, seniai išaugo iš vaikiškų marškinėlių, kad jiems būtų reikalinga smulkmeniška kontrolė. Kelis dešimtmečius veikiantys, pakilimus ir krizes pergyvenę ūkio subjektai ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų suvokimu bei sprendimo būdų žinojimu gerokai lenkia daugeliu atveju informacijos nevaldantį arba, galimai, nenorintį valdyti (pavyzdžiui, „sofos ūkininkų“ atveju) „centrą“. Jam patogiau egzistuoti savo sukurtame taisyklių ir reikalavimų burbule, kuris, savo ruožtu, sukuria darbą Briuselio prievaizdams ir kontrolieriams“.

Pasak asociacijos prezidento, jau ne viena solidi studija ir analizė įspėjo, jog ES išsikerojusi biurokratija veda į konkurencingumo praradimą bei ekonominį krachą: „Todėl požiūrį reikia keisti. Ir nedelsiant. Lietuvoje tai padaryti lengviau negu griozdiškoje ES biurokratinėje mašinoje. Tik veikti reikia ne žodžiais, o darbais. Pradėkime nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, istoriškai sėkmingai veikiančiuose ūkio subjektuose kartais pasitaikančių tikrų ar tariamai nepataisomų nusižengimų. Tokiais atvejais turi būti taikomi mažareikšmiškumo ir geranoriškumo principai. Nes dažniausiai trūkumus jie ištaiso patys, vadovaudamiesi sveika ekonomine logika ir elementarios savikontrolės dėka, o ne priekabaus kontrolieriaus, tiesiog privalančio rasti trūkumus, nurodymais. Tereikia įsiklausyti, nusimesti Briuselio vietininkų-teisuolių aureoles ir būti pasirengusiems padėti“.

Konferencijos temos

Netrukus auditorius, mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas ūkininkams, bendrovių vadovams, finansininkams ir kitiems specialistams išsamiai pristatė mokesčių pokyčius, kurie įsigalioja iškart po Naujųjų metų. Pasak pranešėjo, „ši reforma neišvengiamai palies mus visus“.

Apie visiems aktualią būsimąją Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) pranešimus parengė Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius.

E. Pranauskas tuomet pristatė dar vieną aktualią temą: „Budapešto deklaracija: pasitikėjimu grįstas mąstymas; žemės ūkio konkurencingumas. Biurokratinė našta; veiklos administravimas; našumo didinimas; stabilus nuspėjamas ūkininkavimas; mažareikšmiai pažeidimai; socialinio sąlygiškumo reikalavimai“. Asociacijos prezidentas čia tarsi pratęsė konferencijos įžangoje išsakytas mintis.

Kitą dieną VU prof. Alvydas Jokubaitis pristatys temą „Lietuva, kaip save ryjanti būtybė" (kartu su žemės ūkiu), šalies politinė kultūra, Konstitucinio Teismo galios ir kt.“. Tuomet VU prof. Boguslavas Gruževskis aptars socialinių ir demografinių pokyčių iššūkius Lietuvos raidai. O antroje dienos dalyje Valstybinės darbo inspekcijos bei Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovai nagrinės temą „Darbo santykių ir žmonių saugos darbe reglamentavimas bei sankcijos tiesioginėms išmokoms“.

Išskirtinis blic interviu

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Jonas Sviderskį, kuris prieš tai buvo iškilmingai pasveikintas, kadangi neseniai Prezidento Gitano Nausėdos buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

– Kodėl šiemet metinei konferencijai parinkote tokias labiau „finansines“ temas? Kokie valstybėje vykstantys procesai iškėlė tokias aktualijas?

– Tokias temas parinkome pirmiausia todėl, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalioja nauji mokesčiai. Anksčiau darydavome kiek kitaip: ūkių vadovai rinkdavosi atskirai, o vyr. finansininkai – savo ruožtu... Tačiau šiemet nusprendėme, jog visiems yra įdomūs ir vienodai svarbus tie bendrieji reikalai, įsigaliosiantys pokyčiai, naujos tvarkos, o juo labiau – po valdžios organizuotos mokesčių reformos. Tad šįkart pranešėjai dėsto visiems bendrai, nes už ūkio arba įmonės finansų politiką pirmiausia atsakingas yra vadovas. Taigi, visiems sveika išgirsti apie naujausius mokesčių pokyčius, o po Naujųjų metų jų bus nemažai. Na, o vėliau pereisime ir prie bendrųjų reikalų, iš kurių mums, kaip visada, aktualiausias yra biurokratijos mažinimas. Net Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen juk yra pasakiusi, jog reikia 25 procentais mažinti biurokratiją, tačiau, deja, tai tėra gražūs žodžiai, o veiksmų mes iki šiol nepastebime... Pas mus ta biurokratija įteisinta įvairiuose įstatymuose, todėl kviečiame mūsų diskusijose aktyviai dalyvauti ir politikus bei Vyriausybės atstovus – galbūt tai juos paskatins šias visiems ūkininkams kenkiančias tendencijas pakeisti ir įstatyminiame lygmenyje.

– Tradiciškai metų pabaigoje yra įprasta tarsi nubrėžti brūkšnį, peržvelgiant praėjusius metus. Kokie 2025-ieji buvo mūsų žemdirbiams? Ar turite kuo pasigirti?

– Kaip sakoma, visi viščiukai dar nesuskaičiuoti, tačiau manau, jog mūsų žemės ūkio įmonėms šie, 2025-ieji, metai nebus labai prasti. Pelningumo prasme metai bus vidutiniški, galima sakyti, normalūs. Vertinant kokybės požiūriu, tai, pavyzdžiui, javų kokybė bus ženkliai prastesnė, net nėra ko lyginti, tačiau daugelis mūsų ūkių yra mišrūs, laiko gyvulius, tai tuos prastesnius grūdus sušers jiems, na, o prekinius grūdus mėginsime parduoti rinkose. Kita vertus, ūkiai Lietuvoje yra neblogai apsirūpinę ir sandėliais, tad bus galima palaukti geresnių kainų. Kalbant apie pieno kainas, tai jos šiemet buvo tikrai neblogos, iki pat šios dienos. Taigi, tikimės metus užbaigti neblogai, nors dar galutinių rezultatų nėra, toli gražu ne viskas suskaičiuota. Tačiau manau, jog kiti, 2026-ieji, metai bus labai sunkūs, nes jau dabar akivaizdu, kad šiemet neužsiauginsime tiek lašinių, kad galėtume būti ramūs.

– Be abejonės, mūsų žemdirbiams itin aktualus klausimas – Europos Komisijos Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios pokyčių visoje Europoje jau kyla protestinės nuotaikos bei politinės batalijos. Šis klausimas įtrauktas ir į konferencijos dienotvarkę. Ko tikitės iš būsimų pokyčių? Kokie jūsų lūkesčiai?

– Šiai dienai yra labai daug neaiškumų, ir vyrauja didelis neapibrėžtumas. Tačiau ūkininkai yra apimti nerimo, nes tokios, kokia yra dabar, BŽŪP iš principo gali net nelikti. Dabar yra ketinimai sujungti visus BŽŪP fondus ir ramsčius, kas iš principo net prieštarautų stojimo į ES sutarčiai. Jeigu taip įvyktų, o žemės ūkio fondą atiduotų Finansų ministerijai, tai visam žemės ūkiui būtų labai skausminga, nes prie to fondo mes labai sunkiai prieisime, nors politikai ir žada, kad esą viskas bus gerai... Mes tuo abejojame, nes turime jau daug neigiamų atvejų – pavyzdžiui, matėme, kas nutiko su RRF pinigais, kai primena situaciją „šuo ant šieno“: nei pats ėda, nei kitam duoda... Pinigai neįsisavinti, nors jeigu būtų davę tuos kelis šimtus milijonų mums, tai užtektų ir ūkiams, ir klimato kaitai, ir technikai įsigyti, ir melioracijai tvarkyti, ir kitiems reikalams... Tas pats nutiko ir su Sanglaudos fondais: duoti 6 milijardai, juos administruoja Finansų ministerija, o įsisavinti vos 888 milijonai... Tai ne mano sugalvoti skaičiai, o auditorės Laimos Andrikienės viešai pateikti duomenys. Kaip sakoma, pinigų yra, bet pinigai – banke... Liūdna, bet viską suvelia kosminė biurokratija – mes nesugebame pasinaudoti tais pinigais, kurie mums duodami. Jie aiškina, kad iki 2029-ųjų metų dar tais pinigais pasinaudosime, bet jeigu nepasinaudojome iki šiol, tai mažai vilties, kad staiga visi sukrus ir pasinaudosime dabar. Tokiais stebuklais aš netikiu.

Ričardas ČEKUTIS

ukininkopatarejas.lt budintysis redaktorius

Autoriaus nuotraukos