LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, jog svarbiausias akcentas – esminių, visiems ūkininkams rūpimų klausimų aptarimas su viceministru A. Palioniu, tikintis pozityvių sprendimų: „Buvo, berods, 17 klausimų ir visus aptarėme labai pozityviai, draugiškai. Manau, kad jie tikrai bus sprendžiami, nes tikrai matosi, jog naujai atėję į ministeriją žmonės turi kompetencijos, supranta žemės ūkio svarbą bei savo reikalą. Buvo akcentuota, kad žemės ūkis yra tikrai strateginę reikšmę turinti šaka. Pagaliau, to jau niekas neginčija, tik reikės pakeisti kai kuriuos įstatymus ir tą aiškiai akcentuoti...“
Pašnekovas nurodė ir kitus iki šiol sunkiai spręstus klausimus:
„Imkime kad ir tą liūdnai pagarsėjusį mėšlo tvarkymo įsakymą, kuris yra įgrisęs iki gyvo kaulo daugybei žmonių ir kurio iki šiol nenorėjo arba negebėjo spręsti ministerijos klerkai – tai dabar tikrai, atrodo, atradome bendrą kalbą su viceministru. Mes gi visada sakėme: ką reiškia ta sąvoka „įšalusi žemė“? Na, padarykite pagaliau aiškų apibrėžimą, kad bent jau būtų visiems aišku – ne, atseit nėra duomenų... Yra tie duomenys: Meteorologinė tarnyba štai nurodo 17 punktų, o Konsultavimo tarnyba nurodo net 94 punktus, kaip matuoja dirvos temperatūrą ir drėgmę... Viskas yra, tik reikia ne sėdėti ministerijos popieriuose, o nueiti ten ir mums pateikti. Štai čia ir išlenda esminė blogybė, kai ministerijos žmonės ne ieško, kaip padėti ūkininkams, o aklai nurašinėja direktyvas, kurpia kažkokius žurnalus, rašinėja beprasmiškas ataskaitas ir pan. Tiesiog reikia pasturgalius pakelti iš kabinetų...
Arba štai klausimas dėl galvijų skaičiaus... Galvijų skaičių padalink iš žemės ploto – ir viskas aišku, jokio žurnalo čia nereikia. Bet štai šnekame apie biurokratijos ir administracinės naštos mažinimą, o jie daro priešingai. Ne visi ministerijos darbuotojai, žinoma, tokie, tačiau medaus statinėje užtenka šaukšto deguto... Ypač, kai jie (valdininkai – red. past.) susilieja su aplinkosauga: dar ministras K. Navickas sakė: aš atėjau į ministeriją būdamas radikalus, bet čia radau radikalesnių už save... Taigi kai šitie radikalai bus eliminuoti, tada galbūt pradės spręsti visus klausimus ūkininkams naudinga linkme, o ne biurokratams.“
LŽŪBA prezidiumo narių ir žemės ūkio viceministro pokalbio ašis ir buvo: kaip mažinti biurokratiją bei administracinę naštą žemdirbiams.
„Štai kažkada vienam ministerijos klerkui susišvietė, kad reikia priregistruoti velniai žino kiek galvijų bandų ne pagal galvijų rūšis, o pagal telyčias, jaučius, veršelius... Niekam to nereikia ir niekas to nereikalauja: tai kalba visi profesoriai, Veterinajos akademija, Gyvulininkystės institutas... Bet ne – užsispyrė ir viskas, dabar turime pusę ūkių tokių, pusę – kitokių...“.
O ką viceministras kalba apie administracinės naštos mažinimą?
„Na, žada likviduoti, tą naštą, tačiau šitų senų klerkų pasipriešinimas yra didžiulis, – sako J. Sviderskis. – Nes nuimsi naštą, tai jiems darbo nebelieka... Jie ten rašo taisykles, prideda visokių „ragatkių“, tada jas perkelia į kažkokius reikalavimus arba į „klausimyną“, kaip jie tai vadina... O tada pagal tokį „klausimyną“ važiuoja tikrinti... Biurokratinė mašina rimtai įsisukusi – jie vieni kitiems duoda darbo. Tas pats ateina ir iš Briuselio, ne vien saviškiai čia prisigalvoja nesąmonių – tik tuomet jie nemoka arba nenori apsiginti, juolab, kad nuo jų veiklos rezultatų alga nepriklauso... Todėl viskas iki šiol taip ir vyko: pakiša kokį nors popierių ir sako: čia ne mes kalti, čia Briuselis reikalauja. O jo darbas būtų nuvažiuoti į tą Briuselį ir pasakyti: jūs durnai reikalaujate, keiskime tuos reglamentus, kurie ūkininkams tik trukdo. Bet kam jiems to reikia? Jeigu panaikintų tas perteklines nesąmones, tai ir biurokratas pasirodytų nereikalingas... Jie saugo savo darbo vietas. Todėl labai daug tikimės iš naujų ministerijos vadovų ir, panašu, kad šįkart turime ten tinkamus žmones – gal jiems pavyks iškuopti šias arklides...“.
*Sudaryti darbo grupę BŽŪP Strateginio plano nuostatų peržiūrai ir pakeitimui nuo 2026 m., pritaikant jas XIX vyriausybės programos pagrindiniams ekonomikos augimo ir viešųjų finansų stiprinimo tikslų įgyvendinimui.
*Dėl privalomų reikalavimų peržiūros, sankcijų ir nuobaudų, taikomų už tiesioginės paramos pažeidimus, sistemos pertvarkymo vadovaujantis Reglamento 2021/2116 85 str. 3 dalies antrąja pastraipa.
*Panaikinti ekoschemose „Veikla ariamoje žemėje“ plotams, viršijantiems 300 ha plotą pritaikyto išmokų ribojimo iki 85 proc. kaip pažeidžiančio Reglamento 2021/2115 31 str. 7 punkto nuostatas.
*Peržiūrėti Ekoschemos “Augalų kaita” reikalavimus, keliamus pašarams auginamų kukurūzų atsėliavimui, pritaikant naują reglamentinę nuostatą dėl galimo pasėlių diversifikavimo.
*Pataisyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą pagal anksčiau teiktus pasiūlymus.
*Peržiūrėti traktorių ir kitos žemės ūkio technikos registravimo tvarką.
*Pakeisti vandentakos apibrėžimą.
*Patikslinti Daugiamečių žolynų apibrėžimą, įtraukiant sėjomainos taikymo/netaikymo kriterijų ir vadovaujantis reglamento 2022/126 48 str. (1) (a) perskaičiuoti referencinius jų plotus.
*Atstatyti minimalų SG skaičių “sofos ūkininkams” – 0,3 SG/ha.
*Paimant žemę saulės elektrinių statybai, nekeičiama jos paskirtis. Būtina ją keisti. Tam reikia keisti įstatymą.
*Atstatyti susietą paramą pieniniams buliams ir panaikinti melžiamų karvių suskirstymą į grupes, pagal kurias mokama parama.
*Atstatyti galvijų bandų registravimo tvarką.
*Apie planinius ir neplaninius patikrinimus informuoti ūkio subjektą ir asociaciją (sąjungą), kurios nariu ūkio subjektas yra.
*Atstatyti ankstesnę tvarką ir į apeliacines komisijas įtraukti asociacijos (sąjungos), kurios nariu yra ūkio subjektas, atstovą.
*Nutraukti patikrinimų “vojažus”. Biržų r. – Klaipėdos r., Mažeikių r. – Vilniaus r. ir t.t. Pateisinimas, kad tokiu būdu bandoma išvengti korupcijos, įrodo sistemos silpnumą, negebėjimą “apsivalyti” viduje.
*Atstatyti tvarką, pagal kurią žmonėms viešai prieinami Valstybės institucijų tarnautojų asmeninių tarnybinių telefonų numeriai.
*Įgyvendinti priverstinio gyvulių skerdimo tvarką.
Parengė Ričardas Čekutis