LŽŪKT: nei pakarti, nei paleisti

Nuostolinga veikla

LŽŪKT dalininkai – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) – į „Ūkininko patarėjo“ klausimus, ar tarnyba iki jubiliejinės datos turės nuolatinį vadovą, ar įmonės darbuotojai ir toliau jausis it našlaičiai, neatsakė, nes dėl būsimo vadovo bendro sprendimo dar nepriėmė. Nors dalininkai puikiai suvokia tarnybos svarbą ūkiams, ūkininkams, bendrovėms bei įmonėms ir žino, kad diskutuodami dėl LŽŪKT vadovo per ilgai užtruko, susidaro įspūdis, kad jiems tai – nė motais.

„Kiek dar laiko bus renkamas LŽŪKT vadovas? Popiežių greičiau išrenka nei tarnybos vadovą. LŽŪKT vyrauja laikinumo, nepastovumo nuotaikos, prasta atmosfera, nuo kurios priklauso ir motyvacija dirbti. Jau 2021 m. buvo baigti nuostolingai. Kaip LŽŪKT gali dirbti pelningai, jei pradingo jos vaidmuo? Jei būtų nuolatinis, kompetentingas vadovas, gal likviduotų kai kuriuos skyrius, ką nors keistų, reorganizuotų, atsisakytų nepelningų, įmonę žlugdančių veiklų, mažintų biurokratinį aparatą. O kas dabar? Gal specialiai siekiama, kad įmonė būtų sužlugdyta?“ – savo mintis dėstė pernelyg nenorėjęs viešintis D. A., kurio pavardė ŪP yra žinoma.

LŽŪKT tinklapyje atvirai yra skelbiama viešosios įstaigos metinė finansinė ataskaita už 2021 metus, kuri liudija, jog tie metai iš tikrųjų buvo baigti su beveik milijonu eurų nuostolio. Direktoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas, Rimtauto Petraičio ŪP pasiteiravo, kokia veikla nešė nuostolius. Pasak jo, vargu ar verta kalbėti apie 2021 metų nuostolius, jei 2022 metų veiklos rezultatai jau yra teigiami. „Nelabai norėčiau gilintis į 2021 m., kai buvo pandemija, žmonės neatostogavo, turėjome apie 1 mln. eurų atostoginių kaupinių. Tačiau veiklų, kurios būtų buvusios nuostolingos, nebuvo. Įgyvendinome įvairių pokyčių, koregavome pačią įmonės struktūrą, šiek tiek sumažinome dirbančių žmonių, suaktyvinome veiklos procesus, todėl 2022 m. rezultatas jau yra geras. Dabar situacija yra visai kitokia“, – tvirtino R. Petraitis.

Padėtis nėra gera

ŪP kalbintas LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė manąs, kad ir toliau LŽŪKT savo veikloje turės daryti pakeitimų, ieškoti būdų, kaip subalansuoti pajamas bei išlaidas, kad veiktų nenuostolingai, nes akivaizdu, jog ilgesnį laiką tarnyba nuostolingai dirbti negalės. „LŽŪKT veikia kaip viešoji įstaiga, t. y. ji nėra orientuota į pelną. Jos tikslas – generuoti paslaugas už labiausiai priimtiną kainą. Todėl ji neturi orientuotis į patį didžiausią pelną, nes jos dalininkai – LŪS, LŽŪBA, ŽŪM – nepretenduoja į dividendus ir, kaip dalininkai, negauna iš LŽŪKT jokios finansinės naudos“, – aiškino R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas teigė, kad LŽŪKT nėra likusi be vadovo – direktoriaus įgaliojimus vykdo direktoriaus pavaduotojas R. Petraitis. „Tik niuansas – tarnybos žmonės supranta, jog R. Petraitis nebus direktorius, nes jis neišreiškė noro dalyvauti konkurse. Todėl ši situacija mums, kaip dalininkams, nėra labai gera, nes laikinumo jausmas tarp tarnybos darbuotojų yra likęs. Laikinasis vadovas dalininkams teikia informaciją, kaip keičiasi padėtis. Situacija yra stabili, suvaldyta, tarnyboje blogų poslinkių nematoma“, – tvirtino R. Juknevičius, pripažindamas, kad laikinumo nuotaikos neprisideda prie to, jog augtų klientų ratas ar darbuotojai dirbtų entuziastingai. LŽŪKT dirbantieji dabartinę situaciją vertina kaip nestabilią, neleidžiančią susikoncentruoti į darbus ir siekti geriausio rezultato. „Tai suprantame ir dėl to negalime per ilgai užtrukti rinkdami LŽŪKT vadovą. Nors jau esame praradę daug laiko, bet sprendimo neturime – nenorime priiminėti neapgalvotų sprendimų“, – tikino LŪS pirmininkas.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius ŪP teigė, kad ministerija duomenų apie LŽŪKT 2022 metų finansinius rezultatus neturi, taip pat ir informacijos apie „nepelningas, įmonę žlugdančias veiklas“.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė dar neanalizavęs LŽŪKT pernykštės metinės finansinės ataskaitos. Ji bus pristatyta pavasarį. „Nėra abejonės, kad įstaiga gali bankrutuoti, juolab kad situacija, kuomet taip ilgai nėra nuolatinio vadovo, yra krizinė“, – ŪP sakė J. Sviderskis.

Nebuvo balsuojama

Jau praėjo daugiau nei trys savaitės po paskutinio dalininkų susirinkimo, kuriame buvo išklausyti trys kandidatai, buvo pasikeista nuomonėmis, bet nebuvo balsuojama dėl direktoriaus kandidatūros. Kokią išeitį dalininkai mato šioje situacijoje? ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius pateikė sausą atsakymą, kad įgyvendindami Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, „siekia išrinkti LŽŪKT dalininkams priimtiną kandidatą, atitinkantį pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus“.

LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis teigė nesuprantantis, kodėl toks paprastas klausimas taip ilgai sprendžiamas. „Mes jau seniai apsisprendę dėl kandidato, bet tenka konstatuoti, kad vis dar stovime vietoje. Niekaip nesuprantame dviejų savo partnerių – tiek ministerijos, tiek LŪS pozicijos, kodėl jie nepriima sprendimo, kuris jau yra būtinas“, – stebėjosi J. Sviderskis.

Reikalingi kardinalūs sprendimai

LŪS pirmininkas R. Juknevičius ŪP minėjo, kad paskutiniame dalininkų susirinkime apsikeitus nuomonėmis jos išsiskyrė: vieną kandidatą norėjo palaikyti LŪS, kitą – LŽŪBA. ŽŪM buvo linkusi palaikyti vieną iš tų dviejų pasirinktųjų kandidatų, bet paprašė laiko sprendimui priimti. ŽŪM norėjo susirinkti papildomos informacijos apie kandidatus – daugiau negu jos buvo pateikusi atrankas vykdžiusi įmonė.

„Po keleto dienų paaiškėjo, kad ministerija, įvertinusi surinktą informaciją, nenori palaikyti kurio nors iš dviejų kitų dalininkų palaikomų kandidatų. Taip sakant, susiklostė tokia situacija, kai nėra daugumos – bent dviejų dalininkų balsų už kandidatą. Tad reikia dar laiko nuomonei subrandinti. LŪS pradėjo svarstymus, kaip galima būtų išeiti iš tokios situacijos – šią savaitę planuojame surengti LŪS prezidiumo posėdį ir jame aptarti sprendimą dėl LŽŪKT vadovo“, – planais su redakcija pasidalijo R. Juknevičius.

Jis ŪP minėjo, kad kol kas LŪS iš kitų LŽŪKT dalininkų indikacijų apie galimas derybas, galimus sprendimų variantus sulaukusi nėra. Tad tikriausiai prezidiumo posėdyje aptars keletą galimų variantų: galimai palaikyti LŽŪBA pasirinktą kandidatą, tuomet jis turėtų du balsus ir jį bus galima tvirtinti, kitas variantas – grįžti į dalininkų susirinkimą, galbūt su pasiūlymu, jei LŪS nutartų, kad ir trečiasis kandidatas buvo pakankamai stiprus.

„Tuomet gal siūlysime jo kandidatūrą ir tikėsimės, kad ją palaikys dalininkai. Gal siūlysime dar labiau kraštutinį variantą, kurio realizavimui prireiktų dar daugiau laiko, nepaisant, kad jau daug jo ir taip prarasta ir tai yra nuostolinga. Tiesa, tiek LŽŪKT, tiek ir mums, kaip dalininkams, tai nepasitarnautų prestižo kilimui, bet visgi toliau vykdysime atranką. O gal bus ir kokių nors kitų alternatyvų, kurių dabar nematome“, – svarstė LŪS pirmininkas.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.