Svečiai iš Turkijos domėjosi, kaip organizuojamas konsultantų darbas biure, kokiomis paslaugomis naudojasi ūkininkai, kokios įžvalgos apie visoms ES šalims būtiną ir dabar diegiamą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS).
Diskusijos metu akcentuota, kad ŽŪŽIS sistema ir Lietuvoje, ir Turkijoje nėra pakankamai centralizuota. Ji suskaidyta, daug dalyvių, neaiškios funkcijos, kas už ką atsakingas. Įžvalgomis dalijosi l. e. p. LŽŪKT direktorius R. Petraitis: „Tikimės, kad nauja sistema bus labiau centralizuota. Iki šiol ji veikė tiek, kiek buvo įvairių finansavimo priemonių, dalyvaujant įvairiuose ES finansuojamuose projektuose. Mes dalyvavome tarptautiniame projekte „Iconet“, kurio vienas iš uždavinių buvo sukurti šios sistemos modelį. Sudarėme schemą ir pateikėme Žemės ūkio ministerijai kaip galimą Lietuvos ŽŪŽIS modelį. Į ES strateginį Lietuvos planą ta schema įdėta, bet ar ji bus įgyvendinta nuo 2023 m., dar nežinome. Šiuo metu dėliojami tam tikri jos rėmai. Numatyta, kad ją valdys Lietuvos žemės ūkio mokslo taryba“. Pasak jo, žinių perdavimui ar ūkininkų mokymui bus atskira priemonė ir atskiras biudžetas. Sistema nebūtinai bus finansuota iš Kaimo plėtros priemonių.
Paskaičiuota, kad per ateinančius 5 metus ŽŪŽIS bus skirta 20 milijonų. Tai, pasak R. Petraičio, nėra daug, nes konsultavimo parama galės pasinaudoti tik 3000 ūkininkų, o Lietuvoje jų yra 120000. Taigi pasinaudos nedidelė dalis, o kiti turės mokėti patys. Todėl labai dažnai ūkininkai, nenorėdami mokėti, konsultuojasi su komercinių firmų, prekiaujančių trąšomis ar pesticidais, konsultantais. Tik jie ne visada nešališki.
LŽŪKT informacija ir nuotrauka