Maistas Rusijoje brangsta rekordiniais tempais

Nors šalyje agresorėje valdžios politikos kritikuoti negalima (gali pasodinti ir ilgam), tačiau net ir provaldiškuose kanaluose vis sunkiau nuslėpti informaciją apie nuolat brangstantį maistą. Žinoma, liaudies pyktį ir šiuo atveju mėginama kreipti į „užsienio priešus“ bei kažkodėl sankcijas įvedusius „supuvusius Vakarus“, tačiau esmės tai nekeičia – liaudis vis labiau abejoja karo Ukrainoje nauda ir „neklystančios“ valdžios gebėjimais valdyti situaciją. Ypač ryškiai tokios nuotaikos pasireiškia tarp tų, kuriems pavyksta apsilankyti „supuvusiuose Vakaruose“.

Metinė infliacija Rusijoje 2024 metų pabaigoje siekė 9,52 proc. (oficialūs „Rosstat“ duomenys). Tačiau maisto kainos kilo daugiau nei 50 proc., o kai kurie produktai pabrango daugiau nei dvigubai.

Metų pabaigoje diktatorius Putinas kaip vieną iš maisto produktų brangimo priežasčių įvardijo... vartojimo augimą, kuris esą lenkia gamybos augimą. Anot jo, per metus Rusijoje vienas žmogus suvartoja 80 kg mėsos, o pastaruoju metu šis skaičius neva net padvigubėjo... Pasaulio vidurkis vienam žmogui siekia 42 kg mėsos per metus, tad Putino miglos pūtimas, žinoma, neturi nieko bendro su tikrove.

Todėl kur kas įdomiau, kaip tokius kainų pokyčių aiškina patys rusų ekspertai.

Tikrovė niūresnė

Štai net toks oficiozas kaip gazeta.ru cituoja „BitRiver“ finansų analitiką Vladislavą Antonovą, kuris apskaičiavo , kad realus maisto kainų augimas Rusijoje 2024 m. viršijo 50 proc.

„Reali maisto produktų infliacija nuo metų pradžios siekė 50–100 proc., jei ne daugiau. Numatomas būsto ir komunalinių paslaugų tarifų padidėjimas bei rublio silpnėjimas sukuria papildomą infliacinį spaudimą. Tokiomis sąlygomis labai mažai tikėtinas kainų augimo tempo sumažėjimas iki metų pabaigos ir 2025 m. Didelė infliacija ir toliau mažins realias gyventojų pajamas, ypač regionuose, kur darbo užmokesčio lygis ženkliai mažesnis nei sostinėje“, – pastebėjo ekonomistas.

Pasak V. Antonovo, oficialioje infliacijos skaičiavimo metodikoje naudojamas vidutinis vartotojų krepšelis, kuris gali labai skirtis nuo faktinių daugumos rusų išlaidų. Ekspertas patikslino, kad skirtumas ypač pastebimas tiems, kurie didžiąją dalį pajamų išleidžia maistui ir būtiniausioms prekėms – kainos jiems auga greičiau nei bendras infliacijos lygis.

Infliacija augs

„Synergy“ universiteto Ekonomikos teorijos katedros docentė Tatjana Suvorova sakė, kad 2024-ųjų lapkritį šoktelėjo būtiniausių prekių kainos: sviesto – beveik dvigubai, mėsos (parduotuvėse) – iki 1 tūkst. rublių už kilogramą ir t. t.

„Numatomas žymus sūrio kainų augimas dėl šliužo fermento trūkumo. Taip pat prekių kainos gali šoktelėti dėl bazinio kurso augimo, brangstančių paskolų, didesnio nedarbo, sumažėjusio eksporto, nepaisant išaugusių eksporto ir importo su Kinija apimčių “, – pažymėjo ekonomistė.

T. Suvorova patarė rusams ieškoti prekių su nuolaida, naudotis lojalumo kortelėmis ir klubais, kainų palyginimo paslaugomis. Krizės metu valdžia esą turi imtis priemonių pažaboti kainų augimą, – įsitikinusi ekonomistė. Jos prognozėmis, artimiausiu metu rusai gali tikėtis maždaug 8-15 proc. infliacijos padidėjimo.

Tačiau apžvelkime produktus, kurie per metus brango sparčiausiai

Bulvės

Štai viename kainų pokyčius fiksuojančiame tinklapyje išsamiai išvardijami per metus pabrangę produktai, o vienas ekspertas apgailestauja, jog neinvestavo į... bulves. Išties, jų kainų šuolis įspūdingas: per metus pabrango net 103 proc. nuo 28,04 rublio/kg (0,19 euro/kg) 2023 m. iki 56,86 rublio/kg (0,39 euro/kg) 2024 m. pabaigoje.

Ekspertai sako, jog tam įtakos turėjo ir labai didelis praėjusių metų derlius, mat 2023 metais ūkininkai išgavo rekordinį bulvių derlių – 8,6 mln. t. Tai daugiau, nei įprastai šalyje suvartojama. Pertekliaus fone kainos krito, o ūkininkai nusprendė naujame sezone bulvėms skirti mažesnius laukų plotus. Kita vertus, orai šiai kultūrai 2024 m. esą taip pat nebuvo palankūs – dėl to bulvių buvo priauginta 1,4 mln. t mažiau nei prieš metus.

Žuvies produktai

Tarp kitų sparčiausiai brangusių žuvies produktų išsiskiria lašišų ikrai – fiksuotas 56 proc. augimas.

Ekspertai tai aiškina taip: lašišų laimikis Rusijoje 2024 m. sumažėjo 2,6 karto – nuo 608 iki 236 tūkst. tonų. Tai rekordiškai žemi rodikliai per pastaruosius 20 metų. Esą dėl tokios prastos žvejybos antrąjį pusmetį smarkiai pabrango raudonoji žuvis ir ikrai.

Ekspertų dėmesys krypsta ir į mokslininkus, kurie teigia, kad žvejybos sezono problemos yra susijusios su klimato kaita. Šiaurės Ramiajame vandenyne viršutinio sluoksnio temperatūra kyla, o tai neigiamai veikia planktoną ir sudaro blogas sąlygas maitintis bei išgyventi lašišinėms žuvims.

Svogūnai

Ši daržovė per metus brango kiek daugiau, nei 50 proc. Štai kaip tokį šuolį aiškina vietos ekspertai: didžioji dalis svogūnų produkcijos Rusijoje atkeliauja iš pietinių šalies regionų, kur praėjusią vasarą tvyrojo neįprastas karštis, kuris turėjo įtakos derliui. Žemės ūkio darbuotojai taip pat susidūrė sudidėjančiomis sėklinės medžiagos išlaidomis.

Be to, Rusija nėra visiškai apsirūpinusi svogūnais ir yra priversta juos importuoti iš užsienio. Pavyzdžiui, pavasarį dideli kiekiai buvo gabenami iš Egipto, daug svogūnų atvežama ir iš Vidurinės Azijos. 2023 m. pradžioje įvyko importo trikdžių, o tuomet svogūnų kainos Rusijoje pašoko net 70 proc.

Kopūstai

Fiksuotas 45 proc. brangimas. Ekspertai Igoris Žulkinas ir Aleksandras Levkinas nurodo, jog kopūstų derlių ypatingai paveikė prastos oro sąlygos 2024 m., todėl jų derliaus buvo nuimta gerokai mažiau. Kainos staigiai pakilo metų pradžioje, kai sumažėjo atsargos, palyginti su praėjusių metų derliumi, kuris taip pat buvo nedidelis. Praėjusių metų kovo mėnesį kopūstai net tapo kainų augimo lyderiu tarp visų produktų.

Ekspertai nurodo, kad žemės ūkio darbuotojų trūkumas šalyje taip pat turi įtakos kainoms. Kopūstai yra viena iš nedaugelio kultūrų, kurių derlius daugiausia nuimamas rankomis. Tam reikia daug darbuotojų, dėl kurių tenka konkuruoti didinant atlyginimus, todėl didėja gamybos kaštai.

Sviestas

Čia įvairių Rusijos ekspertų nuomonės ir kainų augimo skaičiai išsiskiria – skirtinguose šaltiniuose galima aptikti nuo 39 iki 52 proc. augimą. Ekspertų ir valdžios pareigūnų versijos taip pat skiriasi, kodėl brango šis produktas. Štai Rusijos maisto produktų gamintojų sąjunga konstatavo, kad sviesto kaina išaugo dėl brangstančios žaliavos ir didelių prekybos tinklų antkainių. O žemės ūkio ministrė Oksana Lut valdiškai agentūrai TASS teigė mananti, kad rusai sviesto pradėjo vartoti daugiau dėl didėjančių pajamų...

Valstybės Dūma netgi pasiūlė priverstinai riboti sviesto kainas, nustatant didžiausią leistiną kainą prekybos tinklams. Tačiau galiausiai nuspręsta atsisakyti griežtų priemonių – vietoj to rusai padidino importą, atverdama savo vidaus rinką tiekėjams iš Indijos, Irano ir Turkijos.

Alyvuogių aliejus

Per metus pabrango 31 proc. Ekspertai  mano, kad dėl prasto alyvuogių derliaus pasaulyje buvo pagaminta mažiau alyvuogių aliejaus nei ankstesniais metais. Esą čia kaltos klimato anomalijos: gaminančios šalys, pirmiausia Ispanija, jau keletą metų kenčia nuo sausrų ir prasto derliaus. Dėl šios priežasties per pastaruosius penkis metus pasaulinės aliejaus kainos išaugo tris kartus.

Be to, šio produkto kainai Rusijoje įtakos turėjo rublio devalvacija. Alyvuogių aliejų rusai perka užsienio rinkose už užsienio valiutą. Ir jei 2023 m. vidutinis metinis dolerio kursas buvo 85,2 rubliai už dolerį, tai 2024 m. jis pakilo iki 92,6 rublių už dolerį, o tai atsiliepė ir kainoms.

Agurkai ir burokėliai

Gana netikėta, tačiau šios daržovės Rusijoje brango atitinkamai 30 ir 33 proc. O 2023 metais agurkai brango 50 proc... Kaip ir tada, 2024 m. tai lėmė augančios sėklų, trąšų, pesticidų ir kitų komponentų kainos.

Be to, padidėjo elektros ir dujų tarifai ir šios išlaidos gali siekti 25-30 proc. šiltnamiuose auginamų agurkų kainos šiltesniuoju laikotarpiu ir 50 proc. kainos žiemą, sakė Tamara Rešetnikova, bendrovės „Growth Technologies“ generalinė direktorė. Dar 35 proc. kainos, jos manymu, sudaro darbo užmokesčio fondas, kurį ūkininkai priversti didinti dėl darbo rankų trūkumo.

Burokėlių kainų šuolį vietos ekspertai aiškina ženkliu derliaus sumažėjimu.

Smūgis pieno pramonei

Pagal naujas taisykles, kurias neseniai paskelbė Rusijos žemės ūkio ministerija, valstybė sumažins subsidijas lengvatinėms investicinėms paskoloms, išduotoms 2017–2022 m., iki 50 proc. centrinio banko pagrindinės palūkanų normos. Pirminis reglamentas suteikė ūkininkams teisę gauti subsidijas nuo 80 proc. iki 100 proc. pagrindinės palūkanų normos, kuri nuo 2024 m. gruodžio mėn. yra 21 proc.. Šis sprendimas, pirmiausia siejamas su Rusijos vyriausybės vykdoma diržų veržimo politika didėjant biudžeto deficitui, o tai jau sulaukė neigiamos pirmiausia pieno pramonės reakcijos, skelbia lenkų tygodnik-rolniczy.pl.

Rusijos pieno įmonių sąjungos „Sojuzmoloko “ atstovų teigimu, esamų paskolų subsidijavimo sąlygų pakeitimas labai neplanuotai padidins finansinę naštą žemės ūkio ir maisto gamintojams, įskaitant pieno įmones, ir turės tiesioginės įtakos gamybos sąnaudų augimui. Profsąjunga prognozuoja, kad vien dėl šio veiksnio žaliavinio pieno gamybos Rusijoje savikaina iki 2025 metų padidės 10 procentų.

Rusijos pieno įmonės ypač nusivylusios, kad vyriausybė pakeitė subsidijų sąlygas, o tai iš esmės pakerta investuotojų pasitikėjimą vyriausybės pažadais.

Jevgenijus Mezinas , UAB „Sibiro pienas“ direktorius , vietos naujienų agentūrai sakė, kad naujieji reglamentai atima iš pramonės bet kokią ateitį. Jis pridūrė, kad šiuo žingsniu valdžia pripažino tiesiog neturinti pinigų pieno pramonei remti.

Jo nuomone, į pieno pramonę tokioje situacijoje niekas neinvestuos. 2025 metais įmonės baigs anksčiau subsidijuotus investicinius projektus, po kurių plėtros finansavimas bus sustabdytas. Tokiai nuomonei iš esmės pritaria ir kiti pieno įmonių direktoriai.

Pavyzdžiui, Aleksandras Medvedevas, „Malachovo“ pieno produktų perdirbimo įmonės generalinis direktorius, taip pat sako, kad reforma sustabdys investicijas į pramonę. Jis pridūrė, kad užuot pumpavę pinigus į verslą, dauguma įmonių greičiausiai dės indėlius bankuose, kad gautų dideles palūkanas.

Parengė Ričardas Čekutis