„Maisto bankas“ džiaugiasi sustiprėjusia partneryste su ūkininkais

Keturgubai daugiau nei pernai

„Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – džiaugiasi organizacijos vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, iš ūkių surenkamų atliekamų vaisių ir daržovių kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei keturis kartus.

„Tai lemia ir besikeičiantis ūkininkų požiūris į maisto švaistymą – prieš metus ar du mes vis dar girdėdavome netylančius pasakojimus apie išpilamus maisto kalnus ar užkasamas maisto duobes, šiandien prieš priimdamas tokį sprendimą dažnas ūkininkas pagalvoja apie galimybę susisiekti su „Maisto banku“. Tuo pačiu augant organizacijai keitėsi ir mūsų galimybės priimti didelius maisto kiekius, surinkti derlių iš laukų ar paimti tiesiai iš ūkininkų sandėlių, jį perpakuoti. Džiaugiamės, kad šis bendras darbas jau duoda realių, aplinkai bei sunkiau gyvenantiems žmonėms naudingų rezultatų“, – teigia S. Gurevičius.

Kurioje grandyje daugiausia prarandama?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atlikto mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad žemės ūkio sektoriuje maisto praradimai sudarė daugiau kaip 81 tūkst. t, o Lietuvos maisto pramonėje maisto – daugiau kaip 17 tūkst. t.

Augalininkystės produktų praradimai sudarė 93,7 proc. visų maisto praradimų žemės ūkyje, o gyvulininkystės produktų – 6,3 proc. Daugiausia liko nesuvalgyta bulvių ir burokėlių. Augalininkystės produkcija daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės produkcija – dėl gyvūnų ligų.

Daugiausia liko nesuvalgyta bulvių ir burokėlių. Augalininkystės produkcija daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės produkcija – dėl gyvūnų ligų.

Lietuvos maisto pramonėje santykinai didžiausi maisto praradimai, tiek skaičiuojant procentais nuo gamybos apimties, tiek skaičiuojant tonomis vienam darbuotojui, nustatyti duonos ir pyrago gaminių, miltinių produktų gamybos įmonėse. Gaminant pieno produktus, grūdų malimo produktus, duonos ir pyrago gaminius, miltinius produktus, kakavą, šokoladą ir cukraus saldumynus, daugiausia maisto praradimų susidarė gamybos proceso metu. Perdirbant vaisius ir daržoves, juos konservuojant, daugiausia buvo prarandama nesupakuotų gatavų maisto produktų, o gaminant mėsos produktus ir gėrimus daugiausia prarandama supakuotų gatavų mėsos produktų ir gėrimų.

Teikia finansinę paramą

ŽŪM nuo 2022 m. teikia finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto pramonės), tvarkymą. Paramos suma siekia iki 0,5 Eur už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai.

2022 m. išmokėta daugiau kaip 130 tūkst. Eur ir išsaugota daugiau kaip 350 t maisto, iš jų 150 t ūkininkų produkcijos, ir daugiau kaip 200 t maisto pramonės įmonių. Šiais metais už skirtus 400 tūkst. Eur jau išsaugota 800 t žmonėms tinkamo maisto, kurį aktyviai bendraudamas su ūkininkais ir maisto pramonės įmonėmis, surinko ir išdalino „Maisto bankas“. Numatoma paramą tęsti ir toliau. 2024 m. bus skirta 500 tūkst. Eur, tikimasi išsaugoti 1000 t žmonėms skirto maisto.

Spalio mėnesį vėl bus renkamos paraiškos remti labdaros organizacijas, gelbėjančias maistą iš ūkių ir maisto pramonės įmonių. Ministerija kviečia aktyviau dalyvauti paramoje paramos ir labdaros organizacijas, o ūkininkus ir gamintojus – šioms organizacijoms atiduoti maistą, skirtą žmonėms, kuris kitaip būtų prarastas. Tvarus požiūris į maisto gamybą ir vartojimą yra tiek ekonomiškai pagrįstas, tiek socialiai teisingas, taip pat leidžia reikšmingai prisidėti prie klimatui ir aplinkai draugiškesnių maisto sistemų vystymo.  

Kovos su maisto švaistymu čempionai

Pasaulyje išmetamo maisto kiekis siekia 1,3 milijardo tonų per metus, o tai sudaro apie trečdalį visų per metus pagaminamų bei užauginamų maisto produktų. Todėl didžiosios pasaulio organizacijos Europos Sąjungoje siekia atkreipti dėmesį ir ieškoti būdų, kaip spręsti šį, vieną didžiausių šių dienų iššūkių, su kuriuo susiduria ir jo padarinius aplinkai ir socialinei gerovei jaučia visas pasaulis. 2019 metų rugsėjo 29 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Informavimo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena, kurios tikslas - didinti pasaulinį sąmoningumą maisto švaistymo klausimais. Įmonės, organizacijos, valstybės institucijos kviečiamos bendradarbiauti siekiant sukurti naujus maisto švaistymo mažinimo metodus, nevyriausybinės organizacijos raginamos plėsti savo pastangas gelbėjant perteklinį maistą nuo išmetimo ir jį perduodant sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Kovos su maisto švaistymu čempionai – maisto bankai, gebantys įtraukti visuomenę bei tarpininkauti tarp maisto gamintojų, prekybininkų, ūkininkų, rėmėjų bei žmonių, kuriems reikalinga pagalba maistu. Per metus vidutiniškai Europos maisto bankai drauge nuo išmetimo išsaugo daugiau nei 900 000 tonų maisto. Lietuvos „Maisto bankas“ praėjusiais metais išsaugojo 6193 tonas gero maisto ir jau ne vienerius metus yra Europos lyderis pagal vienam šalies gyventojui atitenkantį išsaugoto maisto kiekį.

Maisto švaistymo mažinimas – esminis žingsnis siekiant tvaresnio ir atsakingesnio požiūrio į maisto vartojimą.

Keli patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą kasdieniame gyvenime

1. Planuokite savo valgius. Prieš eidami į parduotuvę, susiplanuokite savo šeimos meniu kelioms dienoms į priekį, dar geriau– savaitei.

2. Sudarykite pirkinių sąrašą. Pirkinių sąrašą sudarykite pagal paruoštą savaitės meniu. Atidžiai peržiūrėkite šaldytuvo ir spintelių turinį. Apsipirkinėkite tik griežtai vadovaudamiesi sudarytu sąrašu.

3. Supraskite galiojimo datas. Terminas „Tinka (vartoti) iki“ nurodo produkto saugumą. Pasibaigus šiam terminui maisto produktas nebėra saugus vartoti. Terminas „Geriausia iki“ nurodo produkto kokybę. Pasibaigus šiam terminui maisto produktas dar kurį laiką saugus vartoti, tačiau gali būti pakitusios tam tikros jo skoninės savybės, pavyzdžiui, susilpnėjęs kvapas ar skonio intensyvumas.

4. Pasidomėkite maisto laikymo sąlygomis. Grįžę iš parduotuvės su pirkinių krepšiais, pirmiausiai visą maistą tinkamai sudėkite į šaldytuvą arba spinteles. Visi šaldytuvai turi skirtingas temperatūras, jų lentynos (aukštesnės arba žemesnės) dažnai būna skirtos laikyti skirtingiems maisto produktams. Pavyzdžiui, viršutinėse šaldytuvo lentynose laikykite paruoštą valgyti maistą, o apatinėse lentynose, kur temperatūra dažniausiai žemesnė – šviežią žuvį ir mėsą.

5. Maisto produktus sudėkite pagal galiojimo laiką. Apžiūrėję produktų galiojimo terminus, į šaldytuvą ir spinteles juos dėkite pagal galiojimo laiką, kad trumpiausiai galiojantis maisto produktas visuomet būtų pirmas ir geriausiai matomas.

6. Kontroliuokite savo porcijas. Gaminkite tik tiek maisto, kiek pajėgsite jo suvalgyti. Jei maistą valgote valgykloje ar kavinėje – pradžiai užsisakykite ar įsidėkite jo mažiau, jei iki galo nepasisotinsite – visada galėsite įsidėti/užsisakyti papildomai.

7. Kūrybiškai naudokite maisto likučius. Jei po valgio liko maisto, panaudokite jį kitiems patiekalams – gaminkite sriubą, troškinius, sudėkite likusį maistą į sumuštinius, tortilijas, ant picos ar pagardinkite makaronus.

8. Šaldykite. Beveik visus maisto patiekalus, kuriuose mažiau skysčių, galima užšaldyti. Supakuokite juos į šaldymo maišelius, pažymėkite maisto pagaminimo datą ir drąsiai dėkite į šaldiklį.

9. Konservuokite. Rudens sezonu ypač aktualus derlius iš sodų ir daržų. Jei jo užsiauginote per daug, gaminkite iš jo uogienes, padažus, pagardus, troškinius, sriubas ir jas konservuokite.

10. Dalinkitės maistu. Pasidalinkite maistu su savo giminaičiais ar kaimynais. Jei turite vaisių, daržovių arba nesunaudotų ilgiau galiojančių maisto produktų nepraplėštomis pakuotėmis – juos mielai priimti gali „Maisto bankas“.

"Maisto banko" ir ŽŪM informacija

„Maisto banko“ nuotraukos