Maisto gamintojai šaukia SOS

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir maisto nevyriausybinės organizacijos laišku kreipėsi į Europos Parlamento (EP) narius, kitus sprendimų priėmėjus ES institucijose, ragindamos atsitokėti ir nerizikuoti maisto įperkamumu priiminėjant Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektą (SUR).

Kaip teigiama laiške, birželį paskelbtas SUR privertė krūptelėti ne vieną žemės ūkio srities specialistą – siekiama grįžti vos ne į priešistorinius laikus. Situacija klostosi dar įdomiau, nes EP SUR projekto galutinis tekstas patikėtas parengti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, ir tik kai kuriais klausimais bus klausiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės.

Laiške akcentuojama, kad ambicija auginti maistą tausojant resursus niekas neabejoja, tačiau, kaip sakoma, „velnias“ slypi detalėse. Rusijos karas prieš Ukrainą, maisto tiekimo grandinių trūkinėjimas, infliacija ir maisto kainų šuolis visiems parodė, kokia trapi gali būti ramybė ir saugumas dėl maisto prieinamumo. Žemdirbius, maisto gamintojus ir kitus su žemės ūkiu glaudžiai susijusius asmenis vienijančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į EP narę Sarah Wiener, jos kolegas Alexander Bernhuber, Maria Arena, Alexandr Vondra, Sylvia Limmer, Anja Hazekamp, Jan Huitema, taip pat kitus sprendimų priėmėjus ES institucijose, prašydami:

• l  politinius sprendimus grįsti išsamiu poveikio vertinimu;
• l  susitarti dėl mokslu grįstų ir realistiškų pesticidų naudojimo sumažinimo tikslų;
• l  užtikrinti, kad uždraudžiamiems sprendimams yra realių alternatyvų;
• l  parengti tinkamą teritorijų, kuriose pesticidų naudojimas ribojamas (angl. sensitive area), apibrėžimą;
• išlaisvinti ūkininkus nuo biurokratinės naštos, besaikio lentelių ir ataskaitų pildymo, nes SUR siekiama įtvirtinti galybę ataskaitų ir įvairių formų formelių pildymą.

Septyniolikos ES Žemės ūkio ir maisto organizacijų laiške atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos karas Ukrainoje sudavė smūgį pasaulio mitybos grandinės saugumui. Abi šalys pernai pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų eksportuotojų trejetuką. Nuo jų produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio valstybės, kuriose gresiantis badas gali iššaukti naują migrantų bangą, plūstelėsiančią į Europą. Tačiau Rusijos karinė invazija į Ukrainą pasaulio mitybos grandinę pažeidė.

Agroverslo ekspertai ragina ES politikus nerizikuoti ES ūkių efektyvumu, maisto įperkamumu ir derliaus saugumu, lanksčiai ir greitai reaguoti į pokyčius, kuo greičiau įsileisti inovacijas. Užsitęsus Rusijos agresyviam karui prieš Ukrainą, būtina adekvačiai vertinti pasaulio mitybos sistemai keliamus iššūkius ir stipriai stengtis, kad būtų užtikrintas ūkių efektyvumas ir gamybos tęstinumas ES šalyse. „Mažindami maisto gamybą ES, augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, rizikuojame skurdesniu derliumi, taip pat pasėliai paliekami likimo valiai kovojant su augalų kenkėjais ir ligomis, kasmet pridarančiais daug žalos. Pasaulinės maisto krizės akivaizdoje tai – prabanga“, – akcentuojama kreipimesi į ES politikus.

Laišką pasirašiusios organizacijos kviečia politikus atvirai diskusijai ir prašo susilaikyti nuo nepamatuotų sprendimų.

LAAA informacija

2022.11.22

Susijusios temos – skaitykite: maisto nevyriausybinės organizacijos, LAAA, SUR, maisto kainų šuolis

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.