Ashburn +9,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024
Ashburn +9,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024

Užmojis staiga keisti laikino valstybinės žemės naudojimo tvarką – naujos šluotos sindromas?

2023/03/22


Nutiko tai, dėl ko nuogąstavo žemdirbiai, vos sužinoję, jog žemės ūkio politikos formavimo vėliava iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perleidžiama Aplinkos ministerijai (AM). „Naujoji šluota“ netruko pašiurpinti ne tik ūkininkus, bet ir ŽŪM: skvarbus AM žvilgsnis užkliuvo už laikinojo žemės naudojimo tvarkos.

Nauja „dovanėlė“

Dviejų ministerijų požiūris į laikiną žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ir pasirinktą problemos sprendimo kelią aiškiai nesutampa. Nors nuo vienos ministerijos iki kitos vos penkios minutės kelio, o elektroninis paštas išvaduoja ir nuo šių pastangų, komunikacijos tarp AM ir ŽŪM, bent jau šiuo konkrečiu klausimu, nebuvo – ką jau kalbėti apie paprastus ūkininkus. Komunikacijos stoką per Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdį pripažino ir žemės ūkio  viceministras Donatas Dudutis.

Seimo komitetas šiandien ėmėsi šio klausimo parlamentinės kontrolės. Į KRK dėl ūkininkų bendruomenėje kilusios sumaišties raštu kreipėsi Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Valstybinės žemės naudotojai dar žagsi nuo praėjusių metų deklaravimo sezono staigmenos, o dabar – vėl nauja „dovanėlė“.

Žmonės svarsto, ko AM siekia. Tarsi norima skaidrinti valstybinės žemės naudojimą, tačiau ar naujoji tvarka dar labiau nenuskriaus žemdirbių ir neišaugins Lietuvoje apleistos žemės plotų? Kas iš to laimės?

Žemės sklypas kaip daiktas

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė per nuotolinį Seimo komiteto posėdį citavo įstatymus, kurie „aiškiai pasako pagrindus“, kada asmeniui galima suteikti valstybinę žemę. Atliekant sandorius „žemės sklypas turi būti suformuotas kaip daiktas“ ir užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Dėl valstybinės žemės naudojimo pastabų esą yra išsakiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, valstybinis auditas. Taigi žemės politikos sritį perėmusi AM pavedė Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nesudaryti naujų laikinojo valstybinės žemės naudojimo sutarčių. 

Daikto sąvoka teisinėje kalboje yra plačiai naudojama, tačiau kai toks terminas yra pritaikomas žemei?..

Neiškentęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas nuotolinio KRK posėdžio paraštėse pacitavo Konstitucinio Teismo (KT) nutartį, kurioje apie žemę pasisakoma anaiptol ne kaip apie „daiktą“, o kaip ypatingą nuosavybės teisės objektą. Pagal KT, su perleidimu susiję santykiai teisiškai turi būti reguliuojami taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių.

Numatė pereinamąjį laikotarpį

Viceministrė patikino, kad esamiems laikiniesiems naudotojams šiuo metu niekas nesikeičia – jie kurį laiką dar galės dirbti tą žemę. Tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis, kai reikia apsispręsti – valstybinės žemės sklypai turi būti suformuoti, įregistruoti, sudarytos nuomos sutartys.

Valstybinės žemės plotų laikiną naudojimo tvarką reglamentuoja NŽT 2012 metų kovo 16-osios įsakymu patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas.

NŽT duomenimis, laikinam naudojimui suteikta iš viso 34 tūkst. ha, arba 1 proc. visų žemės ūkio naudmenų (kaimo gyvenamosiose vietovėse – apie 30,3 tūkst. ha).

NŽT direktoriaus pareigas laikinai einantis Saulius Mocevičius minėjo, kad per vienus metus yra parengiama šimtai žemės reformos žemėtvarkos projektų, nors poreikis yra ženkliai didesnis. Asmenys, kurie teisėtai naudojantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nėra pateikę NŽT prašymų juos nuomoti, yra informuojami apie planuojamus rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jiems pasiūloma pateikti prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus.

Pirmiausia užsibrėžta sklypais suformuoti miestuose ir miesteliuose esančią laikinam naudojimui suteiktą žemę. Miesteliuose yra 1403 tokie naudotojai (2023 sklypai, jų bendras plotas yra 917 ha). Šie asmenys jau informuoti, kad jiems išduoti leidimai naudoti žemę galios iki šių metų pabaigos ir nebus pratęsiami; iki liepos vidurio tokie įspėjimai bus pateikti dar kartą. Asmenims pateikus prašymus naudojamus žemės sklypus projektuoti nuomai, bus rengiami žemės reformos  žemėtvarkos projektai ir sudaromos žemės nuomos sutartys.

Pasak S. Mocevičiaus, antrajame darbų etape bus susitelkta į kaimo vietoves.

Antrasis etapas prasideda šį pavasarį: bus pakeistas aprašas, NŽT teritoriniai skyriai gaus pavedimą imtis veiksmų.

  • Iki liepos 15 d. žemės naudotojai turės būti informuoti, kad jiems išduoti valstybinės žemės laikino naudojimo leidimai po 2024 metų gruodžio 31-osios nebus pratęsiami.
  • Iki rugpjūčio 15 d. jie bus informuoti, kad turi teisę pateikti prašymus dėl naudojamų sklypų suprojektavimo nuomai.
  • Žemės reformos žemėtvarkos projektai būtų parengiami ir žemės nuomos sutartys sudaromos iki 2024 m. gruodžio 31-osios.

Kaimo gyvenamosiose vietovėse yra 12 902 laikini valstybinės žemės naudotojai (28 836 sklypai, jų bendras plotas – 30 3381 ha).

Arklį stato prieš vežimą?

AM planai KRK sulaikė skeptiško įvertinimo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos lyderis Saulius Daniulis stebėjosi „pučiamu burbulu“. Kol žemė „vaikšto“, laikinųjų žemės naudotojų teisėti lūkesčiai  gali būti pažeisti, o geodeziniams matavimams išleisti pinigai prarasti. Atsiras begalės išimčių, kai formuoti sklypus neapsimokės...

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis reziumuodamas replikavo: „Nereikia naujos šluotos sindromo – galvot, kad kažkas įstatymų nemoka skaityti“. Politiko pastebėjimu, įstatymus visi moka skaityti, tačiau esmė yra ta, kad žemės reforma Lietuvoje nebaigta, todėl negalima kelti beprasmių diskusijų.

„Negalvokim, kad atėjom ir padarysim naujas tvarkas“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas, siūlydamas žemės politikos formuotojams skatinti žemdirbius dirbti žemę, o ne trukdyti tai daryti.

 

ŪP portalo informacija

Redakcijos nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis