Marius Dubnikovas. Kas mokės Vyriausybės padidintus mokesčius

Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Sakoma, kad jį mokės tik daugiausiai turto prikaupę. Tai yra netiesa. Žmogus, kuris neturi NT, mokės mokestį, ir jam jis bus sunkiausias. Žmogus kažkur turi gyventi, o jei neturi savo, tada nuomojasi. Paklauskime savęs, ar NT mokestis nebus perkeltas nuomininkui? Tikrai bus, nes turto savininkui svarbu išlaikyti savo pelningumą, todėl tas, kuris negali nusipirkti NT (pavyzdžiui gyvenimą pradedantis studentas ar mažas pajamas gaunanti šeima), mokės NT mokestį pilna apimtimi – nuomos kainos kils, ir tai bus tiesioginis Vyriausybės pasiekimas.

Tas, kas turi 100 būtų, juose negyvena, bet nuomoja, ir toks milijonus valdantis asmuo mokės geriausiu atveju už vieną būstą, kuriame gyvena, ir tas mokestis jam visiškai nereikšmingas. Be to, pagal pirminius projektus turtingas žmogus dar gaus ir nuolaidą savo asmeniniam pirmajam būstui. Reikšmingus mokesčius susimokės likusių 99 butų nuomininkai.

Kas kita, jei šeima turi savo būstą ir, tarkime, paveldėjo tėvų ar senelių būstą ir jo nenuomoja, nes kol kas nežino, ką su juo apskritai daryti. Gal planuoja palikti vaikams, kai paaugs. Tokie Lietuvos vidutiniokai pilna apimtimi susimokės NT mokestį, o jei dar paveldėjo didmiesčio centre, tai tas mokestis gali būti ir sunki našta.

Palikime NT mokestį nuošalyje, nes jį daugiausiai mokės tie, kurie jo nusipirkti net negali.

Pereikime prie draudimo akcizo, kuris taip pat susijęs su NT. Draudimo mokestis vėl veiks lygiai taip pat kaip NT mokestis – vienas prie vieno. Didins nuomos kainas, nes didins būsto savikainą, bet tai palies plačiau, o ne tik NT. Teks mokėti daugiau už draudžiamus automobilius ir netgi sveikatos draudimą, kuris paskutiniu metu tiek išpopuliarėjo, kad jau beveik pas kiekvieną yra sveikatos draudimas kišenėje, kurį dažniausiai apmoka darbdavys.

Tokių draudimo akcizų rezultatas bus, kad arba mažės apsaugos lygiai, nes bus taupoma, arba bus jų apskritai atsisakyta. Tai vėl palies tuos, kuriems papildomų paslaugų labiausiai reikia – mažiausiai ir vidutiniškai uždirbančius.

Judame toliau. Su klaidomis išaiškiname rašte pateiktas cukraus mokestis saldintiems gėrimams. Jis skaudžiausias bus vėl mažas pajamas gaunantiems, nes jų krepšelyje šie mokesčiai sudaro didžiausią dalį. Cukrintas gėrimas gali brangti daugiau nei ketvirtadaliu. Turtingas to nepajus, bus sunku tam, kuris nori pasisaldinti arbatą ir uždirba mažiau. Cukraus mokestis išvis yra kažkaip keistai sukonstruotas, nes Lietuva viena mažiausiai saldžiųjų gėrimų vartojanti šalis, kai Vokietija, su tuo turinti problemų, tokio mokesčio apskritai neturi. Galima būtų ir toliau tęsti, tik nenoriu išsiplėsti apie tą vieną mokestį.

Toliau galima tęsti su keistu GPM progresyvumu, kuris daugiausia taikosi į jaunus, tačiau jau vertinamus specialistus, bet nepaliečia į Seimo narių. Tačiau tai palikime diskusijoms, kai pasirodys realūs projektai.

Vos pateikus kelis pavyzdžius aiškėja, kaip mes meluojame vieni kitiems, kad ši mokesčių reforma nepalies tavęs ar manęs, o susimokės visą kvartalą nupirkęs „dėdė“, kurio nemėgstame. Tai yra netiesa, kuri yra skleidžiama kiekvieną dieną per politikų interviu. Mokesčių reforma, jei tokia bus, kuriai prieštarauja beveik visos asociacijos ir vienijančios organizacijos, palies kiekvieną pilietį iki paskutinio, ir labiausiai tai kainuos mažiausias pajamas gaunančius. Gan keista, kai tokią reformą siūlo kairiosios politinės partijos.