Marokas – berberų, arabų ir europiečių kultūrų pynė, pasaulių kryžkelė

Tai keli pastebėjimus iš Maroko. Jis jau Afrikos žemyne, bet galima sakyti, kad tai 3 žemynų sankryža – Europos, Azijos ir Afrikos.

Marokas išvertus iš arabų kalbosreiškia „vakarai“. Beje, arabai šias žemes užkariavo VII a. Be vietinių berberų, čia jau iki arabų savo ryškius pėdsakus buvo palikę finikiečiai, romėnai. Užkariavus arabams, čia buvo garsios idrisidų, sadi, alavitų (dabar valdo) dinastijos, per kurias ėjo svarbūs prekybiniai keliai. 

19 a. - 20 a. pirmoje pusėje Maroke šeimininkavo ispanai, prancūzai. 1956 m. Marokas tapo nepriklausoma karalystė. 1999 metais sostą paveldėjo Mahamadas VI. Jis inicijavo reformas ir liberalizaciją, pagerėjo moterų padėtis. Leista labiau vystyti vietinių genčių – berberų kalbą ir kultūrą. Berberų kalba pradėta vartoti ir mokyklose. Beje, sklinda kalbos, kad būsimas sosto paveldėtojas yra konservatyvesnių ir ribotesnių pažiūrų.

Lankantis Marakeše, senojoje Maroko sostinėje, ryškus arabiškas rytietiškos prekybos be kainų šurmulys, kiek nusilygsi, susitarsi – tiek ir mokėsi. O tai gali skirtis ir kelis kartus nuo pirminės užsiprašytos kainos.

Marokas labai didelį dėmesį skiria turizmo plėtrai, tad ir žmonės draugiški atvykusiems, nes svetingumo sektorius šalies ekonomikai labai svarbus. Maroke sukurta daug garsių istorinių filmų, kurie susiję su Rytų kraštais, dykumomis. Varzazato mieste įsikūrusi garsi „Altas Corporation Studios“. Apsilankiau kino studijoje ir kino muziejuje. Filmuojama tiek studijoje, tiek ir senuose miestuose bei vaizdingame kraštovaizdyje.  Būtent Maroke buvo statomi tokie žinomi su Rytais susiję filmai, kaip „Jėzus iš Nazareto“, „Mumija“, „Persijos princas“, „Aeksandras“, „Gladiatorius“, „Kleopatra“ ir daugybė kitų. Jau nufilmuotas ir „Gladiatorius 2“, kuris kino ekranuose pasirodys šiais metais.

Marokas garsėja argano aliejumi. Labai norėjau surasti gero aliejaus masažams. Argano medis auga tik Maroke ir Kanadoje. Iš vaisių spaudžiamas aliejus naudojamas kosmetikoje, vaistams, maistui. Teko lankytis aliejaus spaudimo kooperatyve, stebėti spaudimo procesus ir, žinoma, įsigyti šviežio aliejaus.

Maroko gyventojai labai vertina įvairius kvapus, kaip ir ryškias spalvas. Spalvingų ir kvapių gaminių daug ir parduodama užsieniečiams.  

Apsilankiau ir berberų kilimų audimo kooperatyve, kurių raštai ir spalvos sužavi. Berberai (ypač anksčiau) klajokliai arba pusiau klajokliai. Berberai –  Šiaurės Afrikos tautų, genčių grupė, jų Maroke yra apie 24 mln. Pristatydamas berberų tapatybę, kooperatyvo atstovas ir gidas teigė, kad jie nebūtinai musulmonai. Islamas atėjo su arabų užkariavimu. Anot jo, yra daug berberų, kurie vadovaujasi senuoju gamtiniu tikėjimu. Vėliava: mėlyna (vanduo), žalia (augmenija) ir geltona (saulė ir dykuma). Ir raudonas simbolis – savo, bendruomenės laisvę ginantis žmogus...

Maroke įkopiau į aukščiausią Šiaurės Afrikos kalną, Atlaso kalnuose esančią Tubkalio viršukalnę, kuri virš jūros lygio iškilusi 4167 m. Tai jau nemažas aukštis, į jį kopiant  jaučiasi deguonies trūkumas. Oras pasitaikė labai gražus, o tai kopiantiems į kalnus yra sėkmės dalykas, nes šiaip kalnų panoramos grožį neretai uždengia pūgos, lietus, sniegas, debesys.

Maroke dirbamos žemės yra iki 20 proc. Nuolat tekančių upių labai mažai – vasarą jos išsenka, išdžiūna. Kalnai, nemažai pusdykumių ir dykumos. Į Sacharos dykumą leidausi su kupranugarių karavanu:  palydėjus saulę, pasivaikščiojus mėnulio pilnatyje po kopas, laukė nakvynė tūkstančio žvaigždžių „viešbutyje“ dykumoje, o auštant, pasitikus saulę, – grįžimas ant kupranugarių.

Taip pat įspūdingas apsistojimas Dades upės kanjone. Esaouiros miestas su gražiu senamiesčiu prie Atlanto vandenyno su saulėtais paplūdimiais.  Gamta ir kultūra kitokia nei Lietuvoje. Tada įvertini, pasidžiaugi, kad Lietuvoje tiek gaivumos, žalumos ir žiedų.

Autorius Juozas DAPŠAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

Viršelyje – autorius Juozas Dapšauskas