Sensacija: Marse aptikti dideli skysto vandens ištekliai

Matthiaso Morzfeldo ir Vashano Wrighto iš Kalifornijos universiteto San Diego Scripps okeanografijos instituto, Michaelo Manga‘os iš Kalifornijos Berklio universiteto bei kitų mokslininkų atlikto naujausio tyrimo rezultatai paskelbti rugpjūčio 12-ąją žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Išvadas jie padarė remdamiesi „NASA Mars InSight“ nusileidimo aparato duomenis, kurie ir parodė, kad giliuose Marso žemės sluoksniuose esame vandens.

Dideli skysto vandens rezervuarai aptikti žemės plyšiuose 11,5–20 km gylyje.

Mokslininkai neabejoja, kad skystas vanduo Marse bent epizodiškai egzistavo upėse, ežeruose, vandenynuose ir vandeninguosiuose sluoksniuose Noacho ir Hesperijos laikotarpiais. Tai galėjo būti daugiau nei prieš 3 milijardus metų.

Kai planeta per šį laikotarpį neteko didžiosios dalies atmosferos, ji prarado gebėjimą savo paviršiuje laikyti šiuos nuolatinius skysto vandens telkinius. Spėjama, kad paviršinis vanduo galėjo tapti mineralų dalimi, virsti ledu, susikaupti giliuose vandeninguose žemės sluoksniuose arba patekti į atmosferą.

Tokie atradimai skatina mokslininkus ir toliau Marse ieškoti gyvybės pėdsakų bei priežasties, kodėl planetoje išnyko senieji vandenynai.

Nuo 2018 m. Raudonojoje planetoje esantis nusileidimo aparatas „InSight“ ketverius metus matavo seisminius duomenis, ištyrė, kaip žemės drebėjimai sukrėtė planetą, ir nustatė, kokios medžiagos glūdi gelmėse.

Mokslininkai mano, kad gelmėse susikaupusio skysto vandens gali būti „daugiau nei vandens, kuriuo siūloma užpildyti hipotetinius senovės Marso vandenynus“, – teigė Kalifornijos universiteto San Diego Scripps okeanografijos instituto mokslininkas V. Wrightas.

Pasak jo, Žemėje vanduo infiltruodavosi iš paviršiaus į gelmes, tad, tikėtina, kad šis procesas vyko ir Marse, kai viršutinė pluta buvo šiltesnė nei dabar.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Marsaeigis "InSight". NASA nuotr.