Maža sėkla – daug pastangų: ekspertas paaiškina, kaip vyksta sertifikuotų sėklų auginimas

„Ši tendencija patvirtina faktą, kad šalies ūkiai nori užauginti dar kokybiškesnį ir gausesnį derlių nei iki šiol. Todėl sertifikuotas sėklas auginantys ūkiai skiria itin daug dėmesio jų kokybei užtikrinti“, – sako „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas.

Sėklų dauginimas – griežtai prižiūrimas procesas

Kaip paaiškina S. Augas, sėklų dauginimo procesas didina aukštos kokybės sėklų kiekį nuo nedidelio pradinio kiekio iki komercinių kiekių per kelis etapus.

„Kiekviename etape gaunami didesni sėklų kiekiai, išlaikant genetinio grynumo standartus, o galutinė sertifikuota sėkla atitinka kokybės užtikrinimo reikalavimus, skirtus komercinei prekybai ir ūkininkų naudojimui, siekiant realizuoti patobulintų veislių privalumus. Sėklos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį žemės ūkyje ir yra veislių genetinio potencialo nešėjos. Aukštos kokybės patobulintų veislių sėklų dauginimas ir platinimas yra labai svarbus bet kurios šalies žemės ūkio gamybos etapas“, – teigia ekspertas.

Jis tvirtina, kad sėklų dauginimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas procesas, apimantis superelitinių, elitinių ir sertifikuotų sėklų generavimo sistemą, siekiant užtikrinti genetinį vientisumą, kokybę ir ligų nebuvimą. „Teisės aktai, ypač direktyvos, apibrėžiančios pašarinių augalų ir javų sėklų prekybą, nustato privalomus sėklų tapatybės, sveikumo ir kokybės standartus, kuriuos turi atitikti sėklos, kad jas būtų galima patiekti į rinką,“ – sako S. Augas.

Vienas esminių sertifikuotų sėklų kriterijų – veislės grynumas, ir jo užtikrinimas prasideda dar nuo lauko, kuriame jie auga. Pasak S. Augo, visą šį procesą ir ruošiamų sėklų atitikimą keliamiems reikalavimams Lietuvoje kontroliuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba.

„Tarnybos specialistai važiuoja į sėklų auginimo laukus ir vykdo jų apžiūras, nuodugniai fiksuodami visus rodiklius. Jei laukas atitinka nustatytus reikalavimus, išrašomas lauko aprobavimo aktas. Taip suteikiamas leidimas iš šiame lauke užaugintų grūdų ruošti sėklinę medžiagą“, – paaiškina „Dotnuva Seeds“ atstovas.

Kaip pabrėžia S. Augas, sėklinės medžiagos auginimas reikalauja didesnių pastangų nei pramoninių grūdų auginimas: parenkant priešsėlius, ruošiant sėjimo, derliaus dorojimo ir džiovinimo įrenginius, reikia atlikti netipinių augalų šalinimą iš sėklino pasėlio ir kitus darbus, kurie turi užtikrinti sėklinei medžiagai keliamus reikalavimus. „Žinoma, jei grūdai auginami pramoniniam apdirbimui, skirtingos veislės gali tarpusavyje susimaišyti. Tačiau kai grūdai auginami išskirtinai sėklai, kuliant juos kombaine negali būti jokių kitų veislių ar rūšių sėklų. Todėl švaros veiksnys yra svarbus visose sertifikuotų sėklų gamybos stadijose: nuo lauko paruošimo, nukūlimo iki sėklų valymo,“  – aiškina ekspertas.

Sertifikatas išduodamas tik po nuodugnios patikros

Aprobuotame lauke užaugintos ir nukultos sėklos atvežamos į paruošimo vietą – sėklų fabriką. Ten jos yra išrūšiuojamos, atskiriant netinkamas: per smulkius grūdus, pažeistus kenkėjų, piktžolių, kitų augalų priemaišas ir pan.

„Tuomet patikrinama išrūšiuotų ir išvalytų sėklų kokybė, ir jeigu jos atitinka keliamus reikalavimus, suteikiamas sertifikatas. Tokias sėklas jau galima parduoti ūkininkams kaip kokybišką ir patikrintą produktą“, – sako S. Augas.

Visos Europos Sąjungos (ES) mastu yra nustatyti minimalūs kokybės kriterijai, taikomi sertifikuotoms sėkloms. ES šalyse jie negali būti mažesni, bet aukštesni – taip. Pavyzdžiui, ne visose šalyse yra taikoma nulinė tuščiųjų avižų tolerancija, nors ši piktžolė – itin gaji ir kenksminga. Tačiau Lietuvoje šiai piktžolei yra taikoma nulinė tolerancija.

Taigi, sertifikuotų sėklų kokybė suteikia pirkėjui pasitikėjimą ir užtikrina geriausią kokybę. Pasirinkus sertifikuotas sėklas ir jas pasėjus, tokiuose pasėliuose mažiau prižels piktžolių, augalai bus sveikesni, todėl visos sąnaudos, susijusios su pasėlių priežiūra, bus mažesnės, o derlius – iki 20 proc. didesnis.

AB „Linas Agro“ informacija