Mažiau baustum – daugiau gautum?

Kauno r. Taurakiemio sen. Margininkų k. ūkininkas Audrius BANIONIS:

„Nesvarbu, kas ir kiek didesnį atlyginimą gaus, reikėtų visus šituos tyrėjus tinkamai paruošti. Aš juos vadinu tikrintojų ordomis, kurios dabar tikrina bet ką, kurios plūsta į ūkininkų ūkius, įmones, bet kur. Norėčiau pažymėti, kad didesnė jų dalis yra tik kažką pasiskaitę, neturi jokio supratimo apie reikalavimus, tvarką ir pan. Jie atvažiuoja ir nežino kitų žodžių kaip tik „bausti reikia“. Aš siūlyčiau, tokia yra mano nuomonė, kad visi tie inspektoriai pirmiausia privalėtų padirbėti specializuotuose ūkiuose, įmonėse ir suprasti, kaip turėtų viskas atrodyti ir kaip tai turėtų būti padaryta. Tikrintojai turi būti ne baudėjai, ne besityčiojantys, o daugiau konsultuojantys ūkininkus.

Mano ūkį tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinė darbo inspekcija (VDI), policija ir t. t. Ūkyje esame įsteigę net tris specialistų etatus vien ryšiams ir bendravimui su tomis visomis institucijomis. Tie tikrintojai „pasikaustę“ teoriškai ir ūkininkus tik žlugdo ir žlugdo, stengiasi sumurkdyti. Noriu pasakyti, kad, kalbant apie šią problemą, mes esame džiunglėse – mus ir toliau puls tos ordos, kol nebus kažkokių įstatymų ir poįstatyminių aktų pakeitimų, kad šituos tikrintojus reikia gerai paruošti. O ne daryti kaip šiandien, kai VMVT ar AAD paima iš gatvės bedarbį, kuris nieko negeba, ir leidžia jam tikrinti ūkininkų ūkius.

Mūsų tie trys specialistai priima tokius tikrintojus ir pateikia jiems konkrečius klausimus: kuo remdamiesi jie atvyko, kokius konkrečius klausimus iš sąrašyno tikrins ir t. t.? Negali taip būti, kad atvažiavęs kažkoks tikrintojas pareikštų: „Noriu tave tikrinti, kadangi šiandien tu, Banioni, esi labai gražus.“ O kad taip nebūtų, pirmiausia mūsų specialistai paprašo tikrintojų parodyti pavedimą, kas atsiuntė tikrinti, paaiškinti, ką atvyko tikrinti.“ 

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius DUBNIKOVAS:

„Taip negalėtų būti, nes tai skatintų atvirkštinį veiksmą – išvis nieko nedaryti ir gauti atlyginimą. Negali tikrintojų algos būti atvirkščiai proporcingos išrašytų baudų skaičiui, nes tai skatintų neskirti baudų, užsimerkti prieš viską ir t. t.

Kaip perversti tokį dalyką į pozityvą? Buvo diskusijų ne tik apie NMA, bet ir apskritai apie valstybės tarnautojus, kad yra kita blogybė – ne nuobaudos, o vengimas priimti sprendimus ir proceso tempimas. Nes įvairiausiose srityse, pradedant nuo statybos leidimų iki visokių tikrintojų ir patikrintojų, yra labai stipriai išsitempę terminai. Kartais netgi tenka girdėti, kad jei valdininkas savo darbą atlieka sparčiau, nei yra numatyti terminai, pradedama aiškintis, ar tai nėra korupcijos apraiška. Kitaip sakant, toks valdininkas yra baudžiamas už aktyvumą. Tas, kas turi didelę eilę, yra saugus, o kas turi trumpą eilę, su savo darbu susitvarko, tai kyla klausimas, ar toks valdininkas apskritai reikalingas – gal jis turi kokių nors papildomų interesų, nesuderinamų su tarnyba?

Tad reikėtų kalbėti, kad ne bauda yra problema, nes ji jau yra konkretaus pažeidimo atvejis, tai reiškia, kad bauda jau yra pasekmė. Turbūt svarbiau yra operatyviai atlikti veiksmus tam, kad nematytume „Teltonikos“ atvejų, nematytume sustojusių leidimų bet kokiai veiklai, nes tai daro didelę žalą ekonomikai. Kai kurie projektai tiesiog nevyksta taip, kaip turėtų, o kai kurie net neprasideda, pavyzdžiui, jei paskaičiuoji, kad tavo leidimo terminas išsitęs į trejus ar ketverius metus ir kokią grąžą gali uždirbti, išeina, kad ta metinė vidutinė grąža tampa nebeįdomi, todėl tokie projektai Lietuvoje nebevystomi. Neplėtojama ekonomika, neatsiranda papildomų pinigų ir taip toliau su visomis pasekmėmis.

Aš visą laiką esu už pozityvų pokytį, tai nemanau, kad tokia atvirkštinė proporcija baudų skaičiui būtų pozityvus dalykas. Tai skatintų tiesiog neprižiūrėti, nieko nedaryti ir nebūtų gauti maksimalūs rezultatai. O skatinimas turėtų vykti per rezultatų pasiekimą, nes baudos yra mažesnė problema, negu sustabdyti ar pristabdyti projektai arba nevykstantys projektai. Jie nepretenduoja į jokias baudas, bet tiesiog neegzistuoja, nes užklausimas trunka 14 ar 30 dienų, paskui vėl 30 dienų ir taip laikas tęsiasi iki begalybės. Šitoje pusėje mes turėtume spręsti, kaip išjudinti tą kamštį, kuris yra susidaręs, įsisenėjęs ir pan. Kitas dalykas – pagal EPPO duomenis, Lietuva yra perkrauta iš biudžeto gyvenančių žmonių skaičiumi. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje 25–35 proc. dirbančiųjų gauna pajamas iš biudžeto, o išsivysčiusiose valstybėse tas rodiklis nesiekia nė 18 proc. Perkrauta sistema galbūt galėtų būti koreguotina, bet valdininkai siekia išlaikyti savo darbo vietas – tai dar viena problema. Siekdami išlaikyti darbo vietas, valdininkai turėtų dirbti labai intensyviai, o ne imituoti darbą. Šiuo atveju reikėtų įnešti daugiau pozityvumo, kuris kurtų pridėtinę vertę, o baudos – tai tik kažkas labai negerai.“

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas ŠILINSKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.