Mažindami sugeba didinti

Nori padėti kitiems

„Savo problemą viešinu ne todėl, kad tikėčiausi, jog mano atžvilgiu bus nutraukti pradėti tyrimai. Mano siekis – sisteminiai pokyčiai, kad kiti jauni ūkininkai galėtų ramiai jaustis rinkdamiesi paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kurią vertinu labai teigiamai. Neigiamai vertinu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) vykstančius procesus“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai tvirtino Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Ignas Saldys, Šiaulių r. 7,5 ha plote auginantis lazdynus, o Vilniaus r. turintis 1,5 ha graikinių riešutmedžių sodą.

Anot I. Saldžio, jis parengtą projektą „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“ įgyvendino pagal visus verslo plane nurodytus reikalavimus, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita buvo įvertinta teigiamai, bet po paskutinio patikrinimo NMA darbuotojams kilo abejonių.

Ūkininko nuomone, NMA inicijavo tyrimą ir perdavė jį Europos prokuratūrai, o ši savo ruožtu – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), likusios paramos dalies išmokėjimas buvo sustabdytas. „Vis dar nežinau, ką tiria, nes nesijaučiu niekuo prasikaltęs. Nei NMA, nei Europos prokuratūra situacijos nekomentuoja“, – stebėjosi ūkininkas.

Dėl susidariusios situacijos I. Saldys kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą ir pristatė savo problemą bei pateikė siūlymus dėl NMA darbo metodų patobulinimo, kurie, jo įsitikinimu, padėtų jauniesiems smulkiesiems ūkininkams. „Manau, kad yra erdvės įgyvendinti teisės aktų pakeitimus tam, kad būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta, ūkiai taptų gyvybingesni, parama būtų skirstoma skaidriau ir pasiektų tuos paramos gavėjus, kuriems ji reikalinga labiausiai“, – neabejojo jaunasis ūkininkas.

Siūlo tobulinti

Kadangi apie planines NMA patikras vietoje yra pranešama likus vos 1–2 d., ūkininkui kyla daug sunkumų – reikia paruošti prašomus pateikti dokumentus, atvykti į konkrečią patikrinimo vietą, atvaryti į ją techniką iš laukų, į atitinkamus laukus suvaryti gyvulius. I. Saldys siūlo apie planines patikras informuoti prieš 20 darbo dienų, o apie neplanines – bent prieš 3 dienas.

Siekiant išvengti NMA darbuotojų klaidų, dėl kurių ūkininkas nukenčia tiek finansiškai, tiek sumenkinama jo reputacija, po patikros vietoje NMA portale reikėtų nedelsiant pateikti visą patikros ataskaitą. Taip pat svarbu, kad ūkininkai turėtų teisę apskųsti patikros išvadas ir galimybę prašyti papildomos patikros, pasitelkus nepriklausomus ekspertus.

„Mano atveju buvo pareikalauta pateikti dokumentus ir faktiškai įrodyti, kad turiu turtą, kuris neturi nieko bendro su NMA administruojama parama ar tiesioginėmis išmokomis. Tikrintojai reikalavo parodyti dokumentus traktoriaus, kuris įsigytas už nuosavas lėšas, pateikti jo techninės apžiūros taloną, kuri apskritai nėra privaloma dirbant tik savo žemėje, be to, tai yra policijos darbas. Taip pat reikalavo aprodyti patalpas, kuriose saugau derlių, nors aš jį stengiuosi realizuoti kuo greičiau ir nesaugoti. Siūlau įspėjimuose apie patikras aiškiai nurodyti, kas bus tikrinama, kad ūkininkas galėtų jau iš anksto pareikšti prieštaravimus dėl galimo perteklinio tikrinimo. Taip būtų užkardomas įgaliojimų viršijimas ir sumažinta administracinė našta ūkininkui“, – kalbėjo I. Saldys.

ŪP pašnekovas atkreipė dėmesį, kad NMA taisyklės numato, jog vykstant tyrimui yra stabdomas mokėjimo prašymo vertinimas ir automatiškai pinigų išmokėjimas, tačiau niekur nėra numatyti to sustabdymo terminai, taip pat pratęsiamos kontrolės laikotarpis. Jis siūlo kontrolės laikotarpį pradėti skaičiuoti nuo galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, kai ataskaita įvertinta teigiamai.

Dėl galimų pažeidimų tyrimų, kai galiausiai jie nenustatomi, ūkininkui padaryta žala, dažniausiai pasireiškianti po finansinių įsipareigojimų tiekėjams nevykdymo, turi būti teisingai apskaičiuojama ir atlyginta.

„NMA ir pati pripažįsta, kad nespėja vertinti paraiškų, todėl siūlau resursus perskirstyti iš „galimų pažeidimų tikrinimo skyriaus“ į paraiškų vertinimą. Tuomet ir paraiškos būtų įvertintos greičiau ir jų vertinimo kokybė išaugtų, o tai automatiškai užkardytų galimus pažeidimus dar prieš jiems atsirandant“, – tvirtino ūkininkas.

I. Saldys neabejoja, kad daug problemų būtų išvengta atskyrus paraiškų vertinimo ir pinigų išmokėjimo funkcijas nuo patikrinimų ir sankcijų taikymo.

Naštą mažina, bet...

„Valstybės kontrolė, vykdydama 2023 m. ir 2024 m. veiklos planą, atliko valstybinį veiklos auditą „Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema“, kuriame nurodė, kad 69 proc. savivaldybių ir 88 proc. apklaustų žemės ūkio asociacijų teigė, jog administracinė našta yra per didelė arba iš dalies per didelė. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nekaupia ir nesistemina gautų pasiūlymų dėl šios naštos mažinimo, nors jų nemažai gauna iš asociacijų ir organizacijų“, – KRK posėdyje, svarstant klausimą „Dėl administracinės naštos mažinimo žemės ūkio subjektams“, pabrėžė parlamentaras Vigilijus Jukna.

Anot jo, atsižvelgiant į valstybės kontrolės išvadas, taip pat gaunamus ūkininkų atsiliepimus ir susitikimų metu išsakytus įvairius nusiskundimus, komitetas inicijavo parlamentinę kontrolę šiai problemai spręsti. „Turėtume pereiti prie to principo, kad kontroliuojančios institucijos pirmiausia teiktų konsultaciją ir pagalbą ūkininkui“, – akcentavo V. Jukna.

„Į Valstybės kontrolės pastabas dėl sisteminimo ir peržiūrų jau yra paruoštos tvarkos, kuriose aiškiai apibrėžta, kaip tai turėtų būti daroma. Dėl bendros administracinės naštos mažinimo nuolat vyksta diskusijos, tačiau ne visada pavyksta padaryti tai, ko socialiniai partneriai pageidauja, nes tiek ŽŪM, tiek NMA dar turi suderinti pozicijas, kad būtų galima vykdyti kontrolę. Pastangas dedame ir dėsime ateityje, bet yra dalykų, kurių negalima pakeisti“, – KRK komiteto posėdyje ir gyrėsi, ir rankomis skėsčiojo ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorė Audronė Mikalauskienė, dangstydama savo neveiklumą, sakė, kad VMVT šiuo metu yra numačiusi, kaip patikras atlikti nuotoliniu būdu, belikę įdiegti tam tikras priemones, tam tikrus įrankius (?).

„Dėl didelės mūsų iniciatyvos ŽŪM buvo įsteigta tarpinstitucinė patikrų koordinavimo darbo grupė, kuri siekia sujungti priežiūrą atliekančias institucijas, kad būtų optimizuota priežiūra, patikros nesidubliuotų, institucijos keistųsi informacija ir nereikėtų kelis kartus atlikti to paties asmens ar ūkio patikrų. Planinių patikrų skaičius sumažintas nuo 5 iki 1 proc. Atsisakyta patikrų iki 10 ha ūkiuose. Pramos gavėjai apie atliekamas patikras bus informuojami iš anksto, išskyrus tuos atvejus, kai projektai, arba pareiškėjai yra rizikingi.

Atsiranda išankstinio perspėjimo programa, suteikianti pareiškėjui galimybę pasitvarkyti ūkyje, kad išvengtų sankcijų. Svarstomas smulkių pažeidimų traktavimas, kad nereikėtų visų bausti vienodai, o atsižvelgti į nusižengimo laipsnį, ne visada taikyti sankcijas, o eiti konsultavimo keliu. Sankcijų sumos, palyginti su 2022 m. ir 2023 m., sumažėjo kelis kartus. Tai teigiamas pokytis, bet spręstinų klausimų yra. Daug vilčių dedame į naują darbo grupę, kad pasikeistume gerąja patirtimi ir geriau atlieptume klientų lūkesčius“, – pokyčius pristatė NMA direktorius Fortunatas Dirginčius.

NMA vadovas pripažino, kad konsultavimo pusė galėtų būti geresnė, todėl stengiamasi iki sankcijų pritaikymo maksimaliai pakonsultuoti tuos, kurie kreipiasi. Aktyviau tai būtų galima daryti išleidžiant informacines žinutes, rengiant papildomus mokymus. Iš kitos pusės, priežiūrą ir patikras apsunkina technologijos naujovės, kurios ne visiems ūkininkams suprantamos.

„NMA yra 850 etatų, užpildyta 650. Patikrų kontrolierių skaičius nuo 160 sumažėjo iki 80. Diegiam inovacijas ir nesistengiam plėsti aparato, tačiau tam tikras funkcijas reikia atlikti“, – atsakė į pateiktus KRK narių  priekaištus dėl per didelio NMA aparato F. Dirginčius.

„CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė Zita Varanavičienė perspėjo, kad administracinės naštos mažinimas neturi susivesti į nelegalios veiklos toleravimą, jei nenaudojamos neleistinos medžiagos, patikrinimas neturėtų kelti streso. Administracinę naštą galima mažinti tobulinant sistemų funkcionalumą.

Lengviau darbuotojams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Ūkininkas Ignas Saldys įsitikinęs, kad būtina keisti Nacionalinės mokėjimo agentūros darbo metodus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.