Kaunas +15,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +15,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausi rekreaciniai objektai

2026/08/04


Padidink tekstą

Mažoji Lietuva išsiskiria kraštovaizdžių įvairove – čia susitinka Baltijos jūra, Kuršių marios, kopos, pušynai ir pelkės. Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių objektų. Atrinkome keletą vietų pajūryje ir pamaryje, kurios geriausiai atskleidžia šio krašto gamtos ir istorijos savitumą.

Pajūrio miškai: nuo Nemirsetos iki Zuikynės

Lankantis Lietuvos pajūryje verta skirti laiko ne tik poilsiui prie jūros, bet ir netoliese esantiems gamtos objektams. Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas – viena tų vietų, kur galima atrasti išskirtinį Mažosios Lietuvos pajūrio kraštovaizdį. Miško takai čia veda link Baltijos jūros, o pakeliui atsiveria pušynai, kopos ir vaizdinga pakrantė, kviečianti sustoti ir pasimėgauti gamta.

Komplekse įrengti mediniai takai, laiptai ir apžvalgos vietos su suoliukais, iš kurių galima pasigrožėti kopomis ir jūra. Šalia driekiasi ir Pajūrio regioninio parko įrengtas botaninis pažintinis takas, supažindinantis su šio unikalaus pajūrio augalija.

Nemirsetos pažintinis kompleksas.

Netoli Nemirsetos verta užsukti ir į Kukuliškius, kur gamtos grožį papildo turtinga pajūrio istorija. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas veda per brandų pajūrio mišką, šaltiniuotas griovas ir upokšnius, o mediniai laiptai leidžia patogiai nusileisti link Baltijos jūros. Pakeliui galima išvysti retų skroblų ir bukų alėjas bei pasigrožėti pajūrio kraštovaizdžiu.

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad būtent šioje vietovėje prieš tūkstančius metų kūrėsi vienos pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių ant kalvų – piliakalniai. Todėl apsilankymas Kukuliškių piliakalnio apylinkėse leidžia ne tik pasimėgauti gamta, bet ir susipažinti su viena seniausių Lietuvos pajūrio istorijos liudytojų.

Tęsiant kelionę Lietuvos pajūriu, lankantis Kuršių nerijoje, verta stabtelėti ir Zuikynėje. Pajūrio pušyno apsuptyje įrengta atokvėpio vieta – puiki stotelė keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais. Čia, šalia dviračių ir pėsčiųjų takų sankryžos bei laiptų į paplūdimį, įrengta pavėsinė, lauko baldai ir laužavietė, todėl galima patogiai atsikvėpti prieš tęsiant kelionę. Jei Zuikynėje miško gaisrams pavojingu laikotarpiu (vasaros metu) planuojate naudotis laužaviete, kviečiame iš anksto susisiekti su budinčiu miškininku telefonu +370 614 53606.

Kelionė po Pamarį: nuo Tyrų pelkės iki Kintų

Nuo Baltijos pakrantės verta pasukti ir į kitą Vakarų Lietuvos gamtos pusę – pamarį. Čia kraštovaizdis keičiasi: vietoje kopų ir jūros bangų atsiveria pelkės, užliejamos pievos, miškai ir Kuršių marių pakrantės, kuriose gausu paukščių bei išskirtinių gamtos buveinių.

Viena geriausių vietų atrasti šį unikalų kraštą – Tyrų pelkės takas. Maždaug 3 kilometrų ilgio maršrutas driekiasi per seną Tyrų mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, leisdamas iš arti susipažinti net su trimis skirtingomis ekosistemomis. Kelionės pabaigoje lankytojų laukia apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria Kuršių marių pakrantė ir paukščių migracijos keliai.

Norint dar intensyviau patirti Pamario pelkių pasaulį, verta užsukti ir į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Pažintinis takas kviečia pažinti šio krašto gamtą. Pakeliui įrengti informaciniai stendai pasakoja, kodėl pelkėje pušys užauga žemesnės, kuo ypatingi čia augantys augalai ir gyvenantys gyvūnai, taip pat atskleidžia kitus įdomius Pamario gamtos faktus. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, paukščių stebėjimui ir pažinčiai su viena vertingiausių Lietuvos pelkių ekosistemų.

Toliau keliaujant Pamario kraštu verta stabtelėti Mikytų poilsiavietėje, kurią rasite trumpam poilsiui važiuojant keliu Klaipėda–Šilutė. Čia įrengta erdvi pavėsinė ir poilsio zona, o vos už 400 metrų stūkso Būbliškės piliakalnis – archeologinis paminklas, menantis žmonių gyvenvietę nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus.

Toliau maršrutas veda į Kintus, kur Kuršių marių pakrantėje įrengtas 2,3 kilometro ilgio pažintinės rekreacijos takas. Jis driekiasi palei nendrėmis apaugusią pakrantę, o atsiveriančiose properšose galima grožėtis plačiomis Kuršių marių vandens platybėmis ir kitapus esančia Kuršių nerija. Takas puikiai tinka ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, norintiems stebėti paukščius ar tiesiog neskubant pasivaikščioti marių pakrante. Kintų apylinkės garsėja išskirtine gamta ir paukščių migracijos keliais, todėl šis maršrutas lankytojus vilioja visais metų laikais.

Apsilankius Kintuose verta užsukti ir į atrasti taką „Prie tujos“. Vos 600 metrų ilgio maršrutas veda prie išskirtinio gamtos paminklo – Didžiosios Kintų tujos, didžiausios Lietuvoje ir, kaip manoma, antros pagal dydį Europoje. Įspūdingas medis siekia beveik 20 m aukštį, o jo amžius, manoma, siekia daugiau nei šimtą metų – spėjama, kad tuja buvo pasodinta XX a. pr., pastačius Kintų girininkijos pastatą. Pakeliui įrengti keturi pažintiniai stendai supažindina su Kintų mišku, raudonuoju ąžuolu, Didžiąja tuja ir Kintų girininkijos istorija, todėl net trumpas pasivaikščiojimas tampa įdomia pažintimi su Pamario gamta ir miškininkystės paveldu.

Didžioji Kintų tuja.

 

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Jungtinių Valstijų pieno pramonė žengia į didelių ūkių erą: iki dešimtmečio pabaigos ūkių skaičius gali susitraukti iki maždaug 20 000 net ir tuo atveju, jei pieno gamyba toliau augs, kadangi didžiausi ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį.
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Prof. J. Bernatonienė apie augalus: gali būti ir maistas, ir vaistas, ir nuodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė, profesorė Jurga Bernatonienė ragina į vaistažoles žvelgti ne tik kaip į lietuviškos tradicijos dalį, bet ir ka...
2026/08/19

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutin...
2026/08/19

Nuo kitų metų dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino atnaujintas „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygas, pagal kurias nuo kitų metų sausio stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie...
2026/08/19

Diegiama efektyvesnė valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo elektroninė sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projektui, kuriuo toliau tobulinama valstybin...