Medus: sveika, saldu,... o gal pavojinga

Kokybės požymiai

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į medaus spalvą, kvapą ir skonį. Burbuliukai ar rūgštokas skonis parodo, kad produktas gali būti surūgęs. Susisluoksniavusi masė taip pat rodo, kad šio medaus kokybė ne pati geriausia.

Nereikėtų skubėti pirkti ir skysto medaus, nes retai tokio šviežumo pateikiamas prekybai. Išimtas iš korių natūraliai jis pradeda kristalizuotis jau per keletą parų ir ilgiausiai nesusikristalizavęs išlieka ne ilgiau nei 3 mėnesius. Skystas medus gali pasidaryti jį apdorojus aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje, kai siekiama sustabdyti prasidėjusį rūgimo procesą. Suprantama, kaitinamas medus praranda jo sudėtyje esančių biologiškai aktyvių medžiagų veikliąsias savybes.

Tiekiamo į rinką medaus kokybės, sudėties ir saugos reikalavimai nustatyti Medaus techniniame reglamente ir taikomi tiek pagamintam Lietuvoje, tiek įvežtam arba importuotam medui. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinama medaus kokybė, yra cukraus kiekis, drėgmės kiekis, vandenyje netirpių medžiagų kiekis, elektrinis laidumas, laisvosios rūgštys, diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą), hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis.

Medus gali būti korinis, su korio gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Prekybai tiekiamo fasuoto medaus etiketėje turi būti nurodytas produkto pavadinimas, įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Geriausias iki“ (šalia nurodant datą), grynasis kiekis. Taip pat privaloma nurodyti medaus kilmės šalį.

Jeigu medaus ženklinime nurodoma papildoma informacija, apibūdinanti medaus kokybę ir sudėtį, tai turi būti patvirtinta laboratoriniais tyrimais, kurie privalo būti atlikti akredituotoje laboratorijoje ir patvirtintais tyrimų metodais.

Laikymo sąlygos

Geriausia medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė nei 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve. Optimali yra 5–10 °C temperatūra.

Medaus negalima laikyti šviesoje, ypač stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesos, jis netenka antimikrobinių savybių, sunaikinamos biologiškai aktyvios medžiagos.

Medus – tai produktas, kuriame yra nepalanki terpė mikrobams daugintis. Jeigu nėra žmogaus intervencijos, bitės taip jį subrandina, kad gali būti saugomas uždaruose induose neribotą laiką, jame nevyksta jokie gedimo procesai. Jeigu bitininkas yra nesąžiningas ir išsuka medų, kol bitės neišgarino drėgmės ir jo neužakiavo, drėgmė jame viršija 20 proc. Tokiame meduje gali daugintis rūgimo bakterijos ir jis surūgs.

Ilgai laikyti tinka tik subrandintą medų iš užakiuotų korių, tokiame drėgmė neviršija 20 proc. Jis gali būti saugomas neribotą laiką. Vis tik gamintojai įpareigoti ženklinimo etiketėje nurodyti galiojimo terminą „Geriausias iki...“. Jį nustato patys gamintojai, dažniausiai nurodomi 1 ar 2 metai. Vis dėlto medaus žinovai rekomenduoja vartoti medų nuo vieno medunešio iki kito.

Medų draudžiama vartoti:

• Vaikams iki 1 metų, nes yra didelė alerginės reakcijos rizika.

• Alergiškiems žmonėms, ypač tiems, kurie kenčia nuo šienligės ir netoleruoja augalų žiedadulkių.

• Sergantiesiems cukriniu diabetu.

Medus gali ir pakenkti

Lietuviams įprasta vasarą ir iš rudens pasirūpinti medaus atsargomis. Šis neperdirbtas gamtos produktas yra jautrus aplinkos poveikiui, todėl būtina žinoti, kaip teisingai vartoti. Jis pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu, todėl reikia atkreipti dėmesį į svarbiausius ypatumus.

• Organizmas geriausiai absorbuoja medų, ištirpintą ne aukštesnėje nei 40 °C temperatūros vandenyje, tačiau kaitinant aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jis tampa pavojingas. Imamas didesnis kiekis, medus virsta tikru nuodu (jis turi kancerogeninių savybių, neigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir skatina piktybinių navikų vystymąsi). Taigi medaus negalima perkaitinti.

• Idealus variantas yra pridėti medaus prie paruoštų, atvėsintų patiekalų, naudoti su varške, sūrio pyragais ir pudingais.

• Medaus dienos norma suaugusiam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, yra 60–90 g, išimtiniais atvejais, ne daugiau kaip 150 g, vartojant mažomis porcijomis visą dieną. Vyresniems nei vienų metų vaikams dienos norma yra maždaug du kartus mažesnė.

• Piktnaudžiavimas šiuo produktu gali sukelti diabeto ir nutukimo vystymąsi, bet naudinga įprastą cukraus kiekį pakeisti du kartus mažesniu medaus kiekiu.

• Patariama į geriamąjį vandenį įdėti 2–3 arbatinius šaukštelius medaus, jei kankina stiprus silpnumas, galvos svaigimas. Toks gėrimas puikiai malšina ir alkio jausmą.

• Nesveika medų vartoti karštomis vasaros dienomis, nes organizmas gali „atprasti“ virškinti kitą maistą.

• Arbatą geriausia gerti su medaus „kąsneliu“, ragaujant jį iš arbatinio šaukštelio, tam geriausiai tinka šviesus medus.

• Medus su bičių pieneliu padeda atnaujinti sveikatą po švitinimo ir padidina atsparumą agresyviems išorės veiksniams.

• Naudojamas gerklės skausmams, peršalimui gydyti ir kitais atvejais.

Medaus žymėjimas

Vartotojams reikėtų žinoti, kad prekybos tinklų parduotuvėse galima pamatyti ir nusipirkti ne tik Lietuvos bitynuose pagaminto medaus. Jis dažniausiai būna pigesnis, parduodamas mišinių pavidalu, kai fasavimo įmonėse sumaišomas įvairios kilmės medus. Toks medus gali būti surinktas ES šalyse arba importuotas iš trečiųjų šalių, dažniausiai iš Ukrainos arba Kinijos.

Jeigu jis surinktas iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, priklausomai nuo to, koks medus buvo sumaišytas, gali būti žymima: „ES medaus mišinys“, „Ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.

„Rasų“ informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.