Medžioklė: etika ar saugumas?

PASVARSTYKIME: „IR UŽ, IR PRIEŠ“

Kadangi ryto arba vakaro brėkšmoje didžiausia tikimybė sumedžioti šernų, kuriems šiuo metu šalyje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) paskelbtas visuotinis mirties nuosprendis, kyla reikmė garantuotai pataikyti, ką padaryti nėra labai lengva. Ne paslaptis, kad dalis, tegul ir nedidelė, medžiotojų „patobulina“ savo šautuvus specialiu naktinio matymo prietaisu, nors Medžioklės taisyklėse sakoma: draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turint juos medžioklės plotuose.  Medžioklė sutemose – tam tikras iššūkis medžiotojui: reikia pamatyti, įvertinti gyvūną, ar tikrai į jį galima šauti. Deja, atvejų, kai vietoj tariamo žvėries po šūvio pasirodo, kad krito ūkininko karvė, pasitaiko kiekvienais metais. O baisiausia ir skaudžiausia tada, kai dėl prietemoje blogai įvertinto taikinio nukenčia kartu medžiojęs kolega.  Nors Medžioklės taisyklės leidžia naudoti naktinio matymo žiūronus, reikia suprasti, kad pastebėjus žvėrį žiūronus būtina nuleisti, pakelti šautuvą ir vėl taikytis. To laiko užtenka, kad žvėris dingtų, o taikiklyje pasirodytų kitas objektas.  Tad „Ūkininko patarėjas“ šiandien klausia: „Ką rinktis protingiau: „aklą“ medžioklę ar leidimą prie šautuvo montuoti naktinio matymo optiką?“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas MILIUS: „Rengiuosi susitikti su aplinkos ministru ir inicijuoti labai reikalingo, naktinio matymo prietaisų prie šautuvų leidimo, įstatymo keitimą. Toks leidimas, ypač šiuo metu dėl AKM, tiesiog būtinas. Ir būtent dėl to, kad maksimaliai sumažėtų šernų medžioklių su varymais, nes tuomet jie vaikomi po visą šalies teritoriją. Kai kuriuose rajonuose medžioti šernus varant bus griežtai uždrausta, todėl be naktinio matymo prietaiso sumedžioti reikalingus išnaikinti šernus būtų be galo sudėtinga. Šernų populiacija Lietuvoje per didelė, jai reguliuoti reikia papildomų priemonių medžioklėse, tokių kaip minėtieji naktinio matymo prietaisai prie šautuvų. Kalbant apie medžioklės romantiką, etiką ir panašius dalykus, noriu paminėti, kad be viso šito, medžiotojai dar turi ir pareigą reguliuoti žvėrių populiaciją. Ne tik šernų, kaip šiomis dienomis, bet ir lapių, usūrinių šunų, bebrų ir kt. Ne tik AKM gamtoje plinta. Daug jėgų reikia atiduoti kovojant su pasiutlige, kainuoja ir laukinių gyvūnų vakcinacija. Naktinio matymo optika prie šautuvo visais atžvilgiais, o svarbiausia – dėl pataikymo, pačių medžiotojų saugumo, medžiojamų žvėrių atpažinimo, yra labai reikalinga.“

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas VAIČIŪNAS: „Kol kas nesu girdėjęs, kad šalies medžiotojų organizacijos siūlytų įteisinti prie šautuvų montuojamus naktinio matymo prietaisus. Juolab kad tai kertasi su dabartiniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Naktinio matymo priedai, pagal minėtąjį įstatymą, priskiriami prie draudžiamų naudoti civiliams, priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė. Prisidengiant nelaime, galvoje turiu AKM, dėl kurio situacija yra tapusi sudėtinga, bandyti įteisinti tokius įrankius, kurie su medžiokle, o tuo labiau su etiška neturi nieko bendro, net nederėtų. Dėl pavyzdžių, kad tokie prietaisai legalūs kai kuriose Vakarų Europos šalyse ar Latvijoje, galiu pasakyti priešingai – Vidurio Europos šalyse, tarkime Čekijoje, kur medžioklės kultūra yra gerokai aukštesnio lygio ir iš kurių mes stengiamės perimti kultūringos, tausojančios medžioklės tradicijas, net prožektoriai draudžiami. Dabartinių Medžioklės taisyklių, leidžiančių įvairius būdus bei metodus šernams medžioti, pvz., tykojant, sėlinant, prie viliojimo vietų, su varovais ir pan., visus metus, tikrai pakanka.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Eugenijus TIJUŠAS: „Vienas šiuolaikinės medžioklės principų – neapsiginkluoti taip, kad gyvūnui neliktų jokio šanso išgyventi. Juk galima judėti ir dar toliau – yra elektroninių taikiklių, kurie patys taikinį suranda. Taigi, jeigu pereisime prie karinės technikos atributų, medžioklė bus ne medžioklė, o paprasčiausios skerdynės. Kita vertus, naktinių taikiklių, pritvirtintų prie šautuvo, naudojimas susietas ir su Europos teise – negalime tik užsimanę jų legalizuoti. Trečia, visada reikia galvoti apie savo įvaizdį. Kaip sakiau, kuo mandresnius techninius dalykus naudosime, tuo labiau į mus, medžiotojus, bus žiūrima kaip į ginkluotus separatistus. Jeigu klausimas keliamas tik dėl šernų, tai niekas dar neįrodė, kad juos reikia visiškai išnaikinti ir taip išgelbėti nuo AKM plitimo. Kaip bebūtų keista, tik Lietuvoje ir Rusijoje tokia iniciatyva vykdoma. ES direktyvos tvirtina ką kita: atsiradus AKM rekomenduojama medžioklę iš viso drausti, o ne masiškai naikinti šernus. Apie tai, kad naktinio matymo prietaisai prie šautuvo leidžiami Latvijoje, galiu pasakyti tik tiek, kad iš viso latvių medžioklė – man ne pavyzdys, nes nemažai apie ją žinau.“

LMŽD Varėnos skyriaus pirmininkas Rolandas MICEVIČIUS: „Pirmiausia ir svarbiausia - ne ginklai ir ne prietaisai žvėris žudo, o žmonės. Jeigu protingas žmogus turi ir naudoja tinkamą prietaisą, jis sumedžios tikrai reikalingą sumedžioti gyvūną, o ne bet kurį kitą ar, neduok Dieve, tamsoje pataikys į kolegą. Šis argumentas ir turėtų būti svarbus. Kur kas didesnė blogybė – sužeistas ir tamsoje pasislėpęs bei nesurastas žvėris nei užtikrintai sumedžiotas. Leidus naudoti dabar draudžiamus prie šautuvo montuoti naktinio matymo priedus, absoliuti dauguma medžiotojų, žinoma, tų, kurie iš viso galėtų įsigyti juos, nes tai toli gražu ne pigiausias dalykas, juos pasitelktų visų pirma gyvūnui apžiūrėti. Vadinasi, įvertinti į ką šauna iš tikrųjų, o tai ir yra didžiausia medžiotojo atsakingumo garantija.“

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: „Medžioklė naktį apskritai negatyvu. Jeigu būtų mano valia, iš viso uždrausčiau medžioti naktį, nes tikimybė žvėrį tik sužeisti, jo nerasti ir palikti kančiose gaišti, didžiulė. Kiekvienais metais naktinėse medžioklėse sužeidžiami net ir žmonės, o kiek sumedžiojama ūkininkų gyvulių? Naktį medžiojami šernai, bet daugybė atvejų, kai tuo prisidengiant nušaunama ir visai kitų gyvūnų. Naktinio matymo prietaisai vis tiek nesuteikia tokio regėjimo, kaip kad žmogus mato dieną. Man net šlykštu užeiti į medžioklės prekių parduotuvę. Koks ten siūlomų ginklų ir priemonių arsenalas lyg žmonės eitų ne į medžioklę, o į karą. Kažin kodėl dar ne taip seniai, medžiotojai sugebėdavo medžioti gyvūnus suteikdami jiems galimybę pabėgti gyviems ir sveikiems. Medžiotojai dėl savo intuicijos, gebėjimų, žinių apie gamtą gana primityviomis priemonėmis pasiekdavo tą patį tikslą. Juos vesdavo tam tikra aistra, o dabar medžioklė – pramoga, kur visiškai negabus žmogus, turintis užtektinai pinigų prabangiems ginklams, gali labai lengvai nušauti bet kurį gyvūną. Kiek viliojimo būdų dabar yra leidžiama, ar net jų nebeužtenka? Reikia naktinio matymo optikos? Juk leidžiama šernus medžioti tykojant pasišviečiant prožektoriumi. Žodžiu, miške ne žvėrys, o žmogus žvėrėja. Be jokių papildomų leidimų, jau šiandien etiškos medžioklės ribos peržengtos“.

Parengė „ŪP“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.