Medžiotojai ieško kompromisų

LMŽD siūlo ieškoti susikalbėjimo

„Tokių naujų poligonų, kaip dabar Tauragėje ir Šilalėje, gal bus ir daugiau, todėl medžioklės klausimai neturėtų būti nutolinami. Laisvų medžioklės plotų valstybėje nėra, o medžioklės plotų naudotojai, turėdami leidimą naudoti valstybės išteklius, turi teisėtus lūkesčius. Ir jeigu jau yra prieš metus pratęstas leidimas ateinančiam laikotarpiui, kuris yra 10 metų, tai natūralu, kad visi turėjo lūkesčius ten tęsti veiklą. Medžioklė nėra pigi veikla – tiek naujų narių narystė – įstoti į klubą kainuoja nuo 3 000 iki 10 000 eurų, tiek iš esmės ir kasmečiai plotų išteklių mokesčiai bei visa esama infrastruktūra – biotechninės priemonės, bokšteliai, pirminio dorojimo vietos“, – pasakojo L. Daukša.

Pasak jo, Šilalės ir Tauragės rajonuose šie dalykai aktualūs apie 200 medžiotojų. Kiekvienas iš jų į tą narystę investavo didžiulius pinigus. Visos ūkinės veiklos šiuose poligonuose deklaruojamos, kadangi tai ne eiliniai poligonai – juose nebus šaudoma, jokie miško kirtimų bent jau dabar neplanuojami, taip teigia Krašto apsaugos ministerija.

„Nei uogavimas, nei grybavimas, nei poilsiavimas, ypač prie Tauragės miesto, Šilo miške, rekreacinių takų ir pavėsinių naudojimas nebus ribojamas. Todėl ir mes kompromiso būdu norime derėtis, kad medžioklė nebūtų visiškai eliminuojama. Ten ir ūkinė veikla nesustos – žemdirbiai savo pasėlius aplink tuos miškus augins, miškininkai tęs savo darbus. Bet bus žala gyvūnų populiacijai. Todėl jų išteklių valdymas vis tiek turės vykti, o kad tai nebūtų perduota krašto gynybos poreikiams ir naudojimui, sakome, kad medžiotojai, suderinę su poligono viršininku, tikrai gali koordinuoti tuos medžioklės veiksmus.

Juolab kad yra deklaruojama, jog per metus bus iki penkių didžiųjų manevrų, tai maždaug iki 50 dienų, o smulkesnių bus dažniau“, – teigė LMŽD direktorius. Jis įsitikinęs, kad derinant veiksmus pagal grafiką kariškiai tikrai galės dirbti kartu su vietos medžiotojais, kaip su profesionalais, nes jie pažįsta ir visą mišką, ir žino visą situaciją, gyvūnijos gausą bei jos daromą žalą ūkininkų laukuose. Todėl jau pasiektas susitarimas su atsakingais valstybės atstovais, kad bus pasirašomi susitarimai, t. y. suteikiama teisė dabartiniams medžioklės plotų valdytojams toliau tuos išteklius valdyti.

„Mes matome ir antrąją pusę, sakome, kad poligonai turi būti, tai faktas, kad agresorių dirgikliais turime atbaidyti, iš Kaliningrado pusės tikrai reikalingi tie poligonai, – kalbėjo L. Daukša. – Tai mato mūsų krašto apsauga ir valstybės gynimo taryba. Medžiotojai tikrai yra už komendantūras, kuriose dabar skatinama registruotis, dalyvauti pilietiniame pasipriešinime prasitęsiant leidimus. 30 tūkst. medžiotojų yra krašto gynybos dalis, jie turi ginklo valdymo įgūdžių, taiklumą, išlavintą šaudykloje. Svarbiausia, kad medžiotojai yra pasiryžę ginti savo šalį.“

L. Daukša pripažino, kad, steigdama tuos du poligonus valdžia yra padariusi klaidų, nes norėta viską atlikti skubos tvarka. Nederinta su savivalda, vietos bendruomenėmis, žemės sklypų savininkais, medžiotojais. O medžiotojai tikrai gali pasitarnauti bendradarbiaudami su kariuomene visų šių išteklių valdyme, nes turi visą reikalingą infrastruktūrą. Lietuvoje yra 800 medžioklės plotų, iš kurių daugelyje įrengtos bazės, galinčios tarnauti kaip štabai, dispečerinės, medicinos punktai. Medžiotojai geografiškai žino visas teritorijas, žino, kaip priešą įvilioti į kažkokius spąstus miške. Jie gali būti koordinatoriais, gali dalintis infrastruktūra, todėl tikrai negali būti priešpriešos, tačiau kai kurie apžvalgininkai stengiasi pateikti priešingai.

„Mes atstovaujame medžiotojų bendruomenei ir esame labai koordinuoti, turime savo argumentus, savo matymą, todėl kviečiame labiau bendradarbiauti nei skaidyti bendruomenes. Susitikimo Tauragėje metu labai pasijuto, kad Tauragės ir Šilalės visuomenė, piliečiai dėl šitų poligonų skilo į kelias dalis, atsirado priešprieša. To neturėtų būti, valstybė turėtų stengtis to išvengti“, – redakcijai pasakojo LMŽD direktorius.

L. Daukša taip pat priminė, kad yra Vyriausybės nutarimas, kurio 18 punkte parašyta, jog medžioklė poligonuose yra draudžiama. „O toliau nurodyta, kad medžioklės išteklius galima suderinti su poligono viršininku, taip, kaip būsimajame mūsų kompromise jau yra įvardinta – pagal grafiką galima laukinių gyvūnų išteklių valdymą suderinti su poligono viršininku. Tik reikia sukonkretinti, kad nėra visiškai draudžiama ir ribojama, o ribojama ir derinama su poligono viršininku. Taip būtų labai gerai, įvyktų atvirkštinis veiksmas. Kadangi dabar poligonas įgis aukštesnį lygį, teks visai bendruomenei ir medžiotojams apie savo veiksmus informuoti patį poligoną. Nebuvo įvardinta, kad šiuose poligonuose bus atliekami aukščiausio lygio kariniai veiksmai – juose nevažinės sunkioji technika, nešaudys haubicos ir nebus ribojama kita ūkinė veikla. Esame informuoti, kad poligonai neturi statuso, nors pagal NATO standartus poligonai turi vienodą statusą, todėl Vyriausybės nutarime negalima įrašyti konkretesnio ribojimo. Nesiveržiame kažkur į Gaižiūnus, Ruklą ar Rudaminą, bet lengvesnio manevravimo poligonuose medžioklė tikrai gali išlikti“, – savo mintimis dalijosi L. Daukša.

Tauragiškių medžiotojų pozicija

Konkrečiau apie medžiotojų perspektyvas kalba šių vietovių šeimininkas, Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Kęstutis Balašaitis. Jis ŪP teigė, jog blogai yra tai, kad medžiotojai netenka medžioklės plotų. „Kai liepos 15-ąją į Tauragę buvo atvažiavę Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijų atstovai, mes jiems išsakėme norą, kad duotų mums, medžiotojams, tokius pat plotus ne aukciono tvarka kitose vietose – valstybiniuose medžioklės plotuose. Tiek Sakalo būreliui, tiek Juodežerio medžioklės klubui, šiek tiek Pušyno būreliui, kuriems atsiranda problemų. Tegul valdžia jiems siūlo medžioklės plotus kitose vietose, kad ir Valstybinių miškų urėdijos valdomus komercinės medžioklės vienetus. Jeigu kariškiai pasiūlys, o medžiotojai atsisakys, tai bus jau jų bėdos“, – svarstė K. Balašaitis.

Jis abejojo, ar būtų geras sprendimas leisti šiems medžiotojams medžioti kituose plotuose, kitų klubų teritorijose, koks tada būtų medžiojimas, jei nesi tų plotų šeimininkas. „Galbūt leis tie klubai medžioti pašaliečiams, galbūt neleis, kada leis – daug tokių neaiškumų. Girdėjau, kad liepos 30 dieną lyg kviečia į sostinę, į Aplinkos ministeriją, tų trijų būrelių vadovus pasikalbėti apie šituos dalykus. Kaip bus išspręsta, kol kas niekas neaišku“, – teigė Tauragės MŽD pirmininkas.

Pasak jo, liūdniausia situacija yra Juodežerio klubui, kadangi jie tuos plotus įsigijo aukciono būdu. Kas dabar jiems atlygins už visą infrastruktūrą – sustatytus bokštelius, atliekų dorojimo duobes ir visa kita? Sutartį aukcione jie pasirašė dešimties metų laikotarpiui, su galimybe jam pasibaigus sutartį pratęsti. Tokie dalykai kol kas tebėra neišspręsti.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.