Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad jau dešimt metų, kai lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais fiksuojamas didesnis šernų užsikrėtimas afrikiniu kiaulių maru (AKM). Šiuo metu taip pat jau yra prasidėjęs medžioklės sezonas varant, kuris tęsis iki 2024 m. sausio 31 d., o tai tik padidina riziką plisti AKM.
Prasidėjus medžioklei su varovais, AKM plinta aktyviau, nes su varovais ir su šunimis vaikomi žvėrys dažniau nuklysta į kitas teritorijas, perduoda virusą neužsikrėtusiems šernams. Miškuose taip pat aktyviau juda transportas, kuris virusą taip pat gali paskleisti naujose teritorijose.
Pastebima, kad šiais metais virusas aktyvėja Palangos, Klaipėdos savivaldybėse. AKM vėl nustatomas ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Manoma, kad tai gali būti susiję su AKM atvejais Latvijos Respublikos teritorijoje.
Rudens, žiemos periodu nustatytų AKM atvejų taip pat padaugėja ir dėl to, kad pasikeitusiomis gamtos sąlygomis lengviau aptinkamos gaišenos. Šaltuoju metų periodu gaišenas lengviau išduoda ir paukščiai, kurie būriuojasi ir skraido virš gaišenų.
VMVT ragina medžiotojus AKM užkrėstose nemedžioti varant, kad užsikrėtę AKM virusu šernai nebūtų genami į dar ne užkrėstą teritoriją, neplatintų viruso kitiems šernams. Taip pat primygtinai siūloma laikytis šių rekomendacijų:
- Jei medžioklės varant organizuojamos užkrėstuose medžioklės plotų vienetuose ir šalia jų, rekomenduojama nenaudoti šunų ar bent jų nepaleisti nuo pavadžių, kad šernai būtų kuo mažiau vaikomi, jų judėjimo plotas būtų kuo mažesnis.
- Radus šernų gaišenas, apie jas informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VMVT telefonu 1879. Gaišenos radimo vietą pažymėti bei nurodyti radimo vietos koordinates. Už kiekvieną šerno gaišeną, apie kurią pranešama ir nurodoma jos radimo vieta, VMVT moka 30 eurų išmoką.
- Griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Žvėris doroti tik klubo, būrelio įrengtose ir VMVT patvirtintose pirminio dorojimo aikštelėse ar patalpose. Atliekas sunaikinti tik tam skirtose sandariose atliekų duobėse. Tinkamai nesunaikinus žvėrienos išdorojimo atliekų, gali būti platinamas AKM virusas ir trichineliozės susirgimas. Į pirminio dorojimo aikšteles ar patalpas turi patekti kuo mažiau žmonių – tik tie, kurie atlieka dorojimo darbus. Į dorojimo patalpas neturi patekti šunys. Baigus doroti sumedžiotą šerną, būtina sutvarkyti patalpas, inventorių, nuplauti ir dezinfekuoti. Negalima pamiršti ir medžioklėje dėvėtų drabužių bei avėtos avalynės. Avalynė dažnai būna sutepta krauju, žvėries kūno skysčiais, ant padų gali likti dorojimo atliekų, mėsos, riebalų, plėvių, todėl išeinant iš dorojimo vietos avalynę visada reikia rūpestingai nuplauti ir dezinfekuoti, o dorojimo metu suterštus rūbus – išskalbti. VMVT rekomenduoja dorojant žvėrį ryšėti plaunamas, dezinfekuojamas ar vienkartines prijuostes, mūvėti rankogalius.
- Visi sumedžioti šernai privalo būti ištirti dėl AKM ir trichineliozės.
VMVT informacija
123rf nuotr.
.jpg)
(2).jpg)
.jpg)
(1).gif)
