Medžiotojai ruošiami, bet neparuošiami (II)

Medžioklėtyros laboratorija

Daugelis „Ūkininko patarėjo“ kalbintų pašnekovų teigė, kad bene geriausias pasirinkimas naujiems medžiotojams rengti būtų Medžioklėtyros laboratorija Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Kiti siūlė idėją įkurti Medžiotojų akademiją, kurios steigėjai būtų LMŽD ir VDU ŽŪA.

Kiek daugiau nei prieš 16 m. įkurtos laboratorijos misija yra plėtoti biomedicinos mokslų srities – miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus, sisteminti ir skleisti šių mokslų žinias, ugdyti mokslininkus, dalyvauti universiteto studijų procese, teikti medžiojamųjų gyvūnų tyrimų paslaugas, populiarinti medžioklėtyros mokslo žinias, šviesti visuomenę, kelti medžioklės ir medžiotojų kultūrą bei kvalifikaciją.

Ji tvarko, atlieka mokslinius tyrimus bei veda mokomuosius užsiėmimus mokslo ir mokymo medžioklės plotuose, esančiuose Kauno, Radviliškio, Šilutės ir Vilkaviškio r. savivaldybėse. Iš viso – 10 761 ha. Tarp pagrindinių ir naujausių mokslo krypčių – laukinių gyvūnų populiacijų būklės tyrimai nuotolinėmis technologijomis, laukinių gyvūnų mėsos pirminis apdorojimas ir jos kokybė, brandinimo technologijos, medžioklėtvarkos projektų rengimas.

Tarp sėkmingiausių projektų ir verslo užsakymų – projektas „Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos darbas „Vilkų tyrimų paslaugos 2021 m.“, medžioklėtyros projektų rengimas. Sukurta vilkų populiacijos apskaitos metodika, kaupiami duomenys, susiję su elektroninių, akustinių ir optinių prietaisų naudojimu medžiojamųjų gyvūnų paieškai bei apskaitos metodikų tobulinimui.

Medžioklėtyros eksperto, VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. Artūro Kibišos teigimu, laboratorija medžiotojus ruošia jau ketvirti metai, o nuo šių metų pradėjus kursus organizuoti nuotoliniu būdu, atsirado galimybė ruošti medžiotojus iš visos Lietuvos. Paskaitos bus vedamos tiesiai iš laboratorijos, tačiau į praktinius užsiėmimus kursantai turės atvykti ir juose dalyvauti betarpiškai. „Reikia, kad atvykę patys pamatytų, pačiupinėtų, dalyvautų laboratoriniuose darbuose“, – ŪP pabrėžė dr. A. Kibiša. Jo nuomone, negalima sakyti, kad visuose rajonuose rengiami kursai yra prasti, tačiau vienas pagrindinių Medžioklėtyros laboratorijos pranašumų yra tas, kad joje perteikiama informacija yra pati naujausia. Dauguma lektorių dalyvauja konferencijose, yra mokslininkai. Būsimi medžiotojai turi galimybę atvažiuoti į VDU ŽŪA mokomuosius medžioklės plotus ir daug ką pamatyti natūroje.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad egzamino išlaikymo sėkmė priklauso ir nuo paties kursanto, jo įdėto darbo į mokymosi procesą, ne tik nuo lektorių kompetencijos. Tačiau dabar kursams skiriamų 97 val. yra kiek mažoka. „Norint, kad būsimi medžiotojai būtų ruošiami Medžioklėtyros laboratorijoje, reikėtų koreguoti Medžioklės įstatymą, kuris dabar leidžia visiems, turintiems noro, rengti medžiotojus. Kitose srityse to neleidžiama, šią funkciją atlieka atitinkamos mokslo įstaigos. Kadangi tokią turime, tai reikėtų ja ir naudotis, ruošiant medžiotojus“, – neabejojo ŪP pašnekovas ir pridūrė, kad Mežioklėtyros laboratorijoje ruošti medžiotojai, lankę paskaitas, egzaminą išlaikė visi.

Alternatyvos

Kauno medžiotojų sąjungos prezidento Kęstučio Markevičiaus nuomone, medžiotojų ruošimas galėtų būti įtrauktas ir į profesinį regimą. Be to, būtų galima pažvelgti ir dar plačiau – į mokymus būtų galima įtraukti medžioklės tradicijų pristatymą, kinologijos pagrindus, supažindinti su medžioklėse naudojamais signalais.

„Profesinio rengimo centrai bendradarbiautų su Valstybine miškų urėdija, turinčia medžioklės plotus, kuriuose jaunieji medžiotojai, išklausę teorinį kursą, galėtų įgyti praktinių įgūdžių. Pats medžiotojų paruošimas turėtų būti ilgesnis, nes dabar skiriamų valandų mažoka. Tai medžiotojų parengimą iškeltų į aukštesnį lygmenį. Profesinio rengimo centruose yra bazės, tad gal atsirastų galimybė gauti dalinį valstybės finansavimą“, – svarstė K. Markevičius.

Jam pritarė Kauno technologijų mokymo centro direktorius Paulius Čepas: „Jei kalbame, kad baigusiam medžiotojų kursus suteikiama medžiotojo kvalifikacija, tai suprantame, kad kalbama apie žmogų, turintį visą puokštę kompetencijų, reikalingų medžioklės ūkyje. Tokią kvalifikaciją įgyti ir padėtų profesinis pasirengimas.“

Anot P. Čepo, medžiotojų rengimą perkėlus į profesinį rengimą, tai taptų valstybės reglamentuota programa, pagal ją medžiotojus galėtų rengti ir valstybinės profesinio rengimo įstaigos, ir privačios, gavusios tam licenciją. Galbūt atsirastų daugiau aiškumo ir skaidrumo, kvalifikacijos suteikimo tvarka taptų labiau standartizuota.

„Šiandien visuomenės reikalavimai medžiotojui kyla, todėl medžioklės ūkį tvarkantys žmonės turi turėti pakankamai kompetencijos, o tam gal reikėtų daugiau valstybinio reguliavimo. Vokietijos ir Austrijos pavyzdžiai rodo, kad ten yra medžiotojo profesija. Tokios programos įgyvendinimas neįmanomas be socialinės partnerystės, nes 70 proc. profesinio rengimo sudaro praktika ir 30 proc. – teorija. Praktiniai mokymai galėtų vykti tiek valstybiniuose medžioklės plotuose, tiek laboratorijose, tiek kitomis profesinio rengimo formomis“, – ŪP dėstė P. Čepas.

Reikia kelti aukščiausius reikalavimus

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša, remdamasis kitų valstybių patirtimi, siūlė pereiti prie kokybiškesnio medžiotojų rengimo stiprioje mokymo bazėje su įrengta infrastruktūra, skirta mokymams, kur yra puikias kompetencijas turintys lektoriai. Tokia mokymo vieta, jo nuomone, galėtų tapti VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorija arba Medžiotojų akademija. „Tokiose bazėse vyksta medžioklės stovykla. Nuo ryto iki vakaro būsimi medžiotojai dalyvauja teoriniuose užsiėmimuose, o vakare eina į medžioklę. Kartu su jais dalyvauja ir medžiojantys instruktoriai. Kartu sėlina, pasakoja apie visus procesus, pataria, kaip ir kurį individą atrinkti. Sumedžiojus žvėrį, kursantai pildo dokumentaciją, transportuoja gyvūną, jį doroja, susipažįsta su vidaus organais, perpranta mėsos dorojimo ciklą, tyrinėja ligas. Be to, šaudymo įgūdžiams turėtų būti keliami dideli reikalavimai – iššaudoma šimtai šovinių. Kol nebūtų išmokstama gerai šaudyti, tol negalėtų būti net minčių apie savarankišką medžioklę. Dabar iššauna 10–20 šūvių ir gali eiti medžioti. Nors teorijos egzaminai vyksta valstybės kontroliuojamoje institucijoje. Taip reikėtų sutvarkyti ir praktinę dalį – būsimi medžiotojai, prieš gaudami bilietą, būtinai turėtų būti dalyvavę medžioklėse ir matę, kaip jos vyksta“, – kalbėjo L. Daukša.

LMŽD direktorius neabejojo, kad tik parengus gerai išmokytus medžiotojus medžioklės įvaizdis visuomenėje bus kitoks: „Viskas prasideda nuo naujų medžiotojų parengimo. Baigėsi kolūkių laikai, kai apvalesnio gimtadienio proga padovanodavo medžiotojo bilietą bei išgraviruotą ginklą ir toks medžiotojas, nė karto neiššovęs, eidavo į medžioklę. Dabar medžiotojai turi puikiai išmanyti teoriją ir turėti praktinių įgūdžių, nors žinau atvejų, kai 97 val. kursas buvo išdėstytas per porą dienų.“

L. Daukša minėjo, jog medžioklės ateitis priklauso nuo medžiotojų paruošimo, todėl reikia kelti aukščiausius reikalavimus kokybiškam jų parengimui. „Jei trūksta lėšų kokybiškam parengimui, didinkime sąnaudas tol, kol medžiotojai bus paruošti  tinkamai. Suvienodinus parengimo kokybės aspektus, galbūt turėtų būti suvienodinta ir kursų kaina“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Viskas priklauso nuo žmogaus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.