Medžiotojo dienos Dzūkijoje, rugpjūčio mėnesį

Paskutinį vasaros mėnesį gamta žmogui dovanoja puikų orą, tačiau mes niurzgliai, visada esame kažkuo nepatenkinti, tai per karšta, tai per šalta, tai lietus nusibodo, tai vėjas per didelis, žodžiu – vaikščiojantys negatyvai. Atverkime gėriui akis, pažvelkime į banguojančius duonos laukus.

Grūdas sugaudė visus saulės spindulius, sugėrė ryto rasą, nusiprausė lietuje ir pasiruošė paskutiniam šventam savo gyvenimo žygiui. Laukuose suūžė kombainai – tai grūdas keliauja namo. Deja, jau niekada nepamatysi ūkininko, pjaunančio javus su specialiai tam pritaikytu dalgiu, nematysime surištų pėdų ar negirdėsime spragilų garso. Progresas žengia į priekį. Tačiau duona liko. Visada akyse išliks kaimo moteris balta skarele, specialus duonos minkymo kubilėlis su gyvu raugu, švariomis rankomis užminkyti duonos kepaliukai, būtinai su užbrauktu kryžiumi. Duona būdavo įvairių rūšių, tik didelėms šventėms kepdavo baltą duoną (pyragą) iš baltų pikliavotų miltų. Visada duoną gerbdavo, ji nesimėtydavo pakampiais, ja nešerdavo naminių ar laukinių gyvulių. Apie jos svarbą byloja gal 60 patarlių, pvz.: verkia duonelė tinginio valgoma, tekėk už ubago, duoną kaip saulę valgysi, ieškok kaip duonos ir t. t. Gerbkime duoną, prisiminkime, kad planetoje yra milijonai žmonių, kurie kiekvieną dieną svajoja apie duonos riekę.

Javų laukuose naktimis čepsi šernų kaimenės, išdidžiai vaikšto elniai, stirnų kyšo tik galvos, po stumbrų pasimaitinimo lieka tik juoda žemė. Tačiau viskas normalu, mes turime dalintis su tais, iš kurių viską atėmėme.

Gamtoje vyksta kasmetiniai natūralūs procesai, tik kartais dėl orų permainų jie truputį pasislenka. Taip šiemet Dzūkijoje užsitęsė stirnų ruja, tauriųjų elnių patinai Raseinių r. medžiotojų klubo „Luknė“ plotuose pradėjo „kalbėtis“ rugpjūčio 8 d., truputį per anksti. Vilkai Dzūkijoje jauniklius intensyviai mokyti pradėjo rugpjūčio 4 d. Gaila, tačiau žalos atlyginimo tvarka naminių gyvulių augintojams yra netobula. Pavyzdžiui, jei vilkas sudraskė pririštus teliukus, kad ir 20 metrų nuo namų ar net kieme, žala neatlyginama, nes niekaip neįrodysi, kad taikei apsaugos priemones. Vien Alytaus rajone šiemet iki rugpjūčio 1 d. vilkai sudraskė 24 avis, 3 buliukus ir 1 telyčią. Aplinkos ministerija kompensuos (medžiotojų pinigais) 4 990 Eur. Apsaugos priemonių įsigijimas ir taikymas pagyvenusiam kaimo žmogui, laikančiam kokią vieną karvutę, yra neįgyvendinama svajonė.

Tenka konstatuoti, kad vilkų populiacija toliau didėja, kiekviena pilkių šeima turi savo medžioklės plotus ir juos aršiai gina, naujoms šeimoms trūkstant naujų saugių medžioklės plotų, jos priverstos glaustis prie žmogaus, tampa socializuotos, jauniklius mokant medžioti naminius gyvulius, tai tampa įgyti refleksu. Europoje apie socializuotus vilkus jau kalbama garsiai, Lietuvoje kol kas ne, tačiau tai tik laiko klausimas.

Voveruškų, mėlynių – daug, tačiau baravykai vėluoja, o be jų dzūkams liūdnoka. Svyra šakos nuo šermukšnių ir putinų uogų, pirmieji riešutai paprastai pradeda gliaudytis pirmą rugsėjo savaitę. Žodžiu, gamta žmogui duoda visko, tik imk ir džiaukis, nesėdėk prie kompiuterio, nes dingus elektrai nemokėsi susikurti laužo, nežinosi, ką valgo karvutė ar ant kokio medžio auga bulvės. Taigi, gamtoje vyksta kasmetiniai procesai. Džiugina tai, kad š. m. liepos 24 d., ankstyvą rytą, šalia Nedzingės ežero, ant paprasto kaimo žvyr­keliuko suskaičiavau net 7 kukučius. Vaizdas fantastiškas!

Kaip visada, mėgstu praleisti naktis gamtoje, ir visada kažkas mane nustebina. Štai rugpjūčio naktį, iš 14 d. į 15 d., sėdėjau Varčios miško pievutėje, kur susikerta visi tauriųjų elnių migracijos keliai, ir tikrai tikėjausi pamatyti vieną kitą tauriojo elnio patiną. Naktis karšta, nesvietiškai tyli, net girdisi, kaip krūtinėje plaka širdis ir gyslomis teka kraujas. Medžiai stovi kaip statulos, mėnulis rimtas ir susimąstęs, atrodo, net žvaigždės sustingusios. Tokią tylią naktį negali niekur vaikščioti, vis tiek tave visi girdės, todėl sėdėjau, tačiau miške nė brakšt visą naktelę, net baugu pasidarė, tarsi visi išmirė. Gaidžiai kaime ūkininkus pradėjo budinti 5 val. ryto, nusileido lengvas rūkelis, kurį po pievą žaismingai pradėjo gainioti vos juntamas rytinio vėjo dvelksmas. Nusprendžiau nustatyti ramybės priežastį, taigi, pradėjau skaityti gyvūnų pėdsakus toje miško masyvo dalyje, ir ką gi, aplinkui ratukus suko vilkė su 4 vilkiukais. Smagu, matyt, mane pasiliko užkandai kitam kartui, be to, mėsa jau senoka...

Nuo rugpjūčio 15 d. prasidėjo vandens paukščių, tauriųjų elnių ir briedžių patinų medžioklės. Medžiotojams rekomenduoju antis pradėti medžioti savaite vėliau. Primenu, kad būtina turėti šuniukus, jiems kol kas nereikia jokių kilmės dokumentų, ir privalote dėvėti ryškios spalvos drabužius. Tiesa, leistinus medžioti paukščius galima medžioti tik metaliniais šratais. Paukščių medžioklėje galioja paprasta taisyklė: nepažįsti rūšių – nemedžioji. Taurieji elniai jau baigia užsiiminėti rujos teritorijas, tačiau dar neaptikau maudynių vietų. Tai, matyt, aiškiai lemia karštos dienos ir naktys, taigi kviesti panas į pasimatymus dar ankstoka. Briedžiai irgi dar tik eina į rujos vietas.

Dabar dar galima sumedžioti rimtą stirniną, nes, nukūlus javus ir nušienavus pievas, jie mėgsta pasmaguriauti atolu bei pasivaikyti pateles, ypač rujojančias pirmą kartą. Pradėjo išdykauti bebriukai: praardžius užtvankėlę, jie pirmieji, dar saulei nenusileidus, jau bando ją užtaisyti, o tėvai atplauks vėliau...

Medžioklės politikoje nieko naujo. Visada stebina valdžios nesusikalbėjimai. Štai liepos 13 d. Seimas pakeitė LR ginklų ir šaudmenų įstatymo Nr. IX-705 3,13 ir 37 straipsnius, įteisindamas naktinių taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Tačiau Medžioklės taisyklių IX skyrius medžiotojams juos draudžia turėti medžioklės plotuose. Susiklostė dviprasmiška, medžiotojus žeminanti ir diskriminuojanti situacija: tame pačiame žemės sklype asmuo, ne medžiotojas, gali turėti naktinius taikiklius ir būti nebaudžiamas, o medžiotojas – tampa brakonieriumi. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimo, tačiau kol kas ramu taip, kaip tą aprašytą tylią naktį...

Šiuo metu galime medžioti briedžių, tauriųjų elnių ir stirnų patinus, šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras ir kovus su pilkosiomis varnomis, didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles.

Nei plauko, nei tauko!

Autoriaus ir 123rf nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: Raimondas Ribačiauskas, LMS Gamta, Varčios miškas