Medžiotojo dienos spalį Dzūkijoje

Ruduo – sunkiai žodžiais nusakomas metų laikas. Jame susipina viskas: spalvos, derlius, meilės dainos, nepaaiškinamas nerimas širdyje ir savotiškas liūdesys, lyg netektum ko nors brangaus ir artimo. Krentančių lapų šnarėjimas primena žmogaus gyvenimą. Mes – kaip lapai: gimstame, mus talžo įvairios negandos, subręstame ir nukrentame į amžinybę, kiekvieno prabėgusio gyvenimo spalvos vis kitokios. Išskrendančių paukščių klykavimai verčia susimąstyti.

Gamta įvairiapusė ir spalvinga. Kaip visada, mėgstu klajoti miškais, ypač per pilnatį, kai gamta suteikia jėgų, kiekvienas pasivaikščiojimas vis kitoks. Jeigu elgiesi tinkamai, sužinai daug paslapčių, reikia tik matyti, girdėti, mylėti ir pažinti aplinką. Pilnaties šviesos spalvos užburia, mėnulis, šypsodamasis pro medžių šakas, ant žemės piešia vis kitokius derinius, tas paslaptingas šešėlių ir spalvų žaismas yra nepakartojamas. Jis keičiasi visą naktį, o naktys tokios šviesios, kad gali drąsiai skaityti knygą, skaičiuoti linksmas žvaigždes ar tyliai gaudyti krentančius lapus. Miškuose šakos linksta nuo putinų ir šermukšnių uogų, jų raudona spalva dvelkia meile ir sveikata, prie samanų prisiglaudė linksmuolės spanguolės, riešutai jau išbyrėjo, o jiems nukritus ant žemės, mus jau būna palikę beveik visi migruojantys paukščiai. Tačiau neišskridusius pempių ir varnėnų būrius prie Nedzingės ežero mačiau dar spalio 10 d.

Keistoka, tačiau miškuose galima prisirinkti voveraičių, šilbaravykių, kazlėkų, raudonviršių ir net baravykų, tik nukritusių lapų gausa paslėpė šias miško gėrybes. Grybų vėlavimas sudarė palankias sąlygas tauriųjų elnių ir briedžių rujai. Patinai turėjo pastovias rujos vietas, jų nebaidė grybautojų būriai. Jau nutilusios elnių ir briedžių meilės dainos, tačiau tai vienur, tai kitur dar spalio 18 d. buvo galima girdėti pasiilgusio meilės tauriojo elnio baubimą, matyt, nesisekė rujos metu, buvo negražus ar šiaip „pablūdo“...

Spalį prasideda danielių ruja. Gyvūnas gražus, tačiau rujos garsas nekoks, primena duslų kosėjimą. Šis gyvūnas puikiai aklimatizavosi mūsų miškuose, užėmė afrikinio kiaulių maro praretintas šernų gyvenvietes ir sutinkamas jau beveik visoje šalyje. Vienintelis iš elninių turi uodegėlę, ją pastato, išgąsdintas straksi, tai gana įdomus vaizdelis. Jų būna įvairių spalvų: rudų, baltų ar net juodų. Įsivaizduokite, vėlyvas vakaras, o biržėje straksi juodas velniukas su pakelta uodegėle. Gali prireikti ir kunigo pagalbos...

Per pilnatį žvėris stengiasi nebūti atviroje vietoje, visada tūno šešėlyje, todėl juos sunkoka stebėti, tačiau visai kitaip elgiasi smulkūs plėšrūnai. Stebėjau, kaip lapės mėnesienos šviesoje lakstė po pievą ir čaižiai klykavo. Mangutams ir barsukams viskas vienodai, svarbiausia – prisikimšti pilvus ir dar priaugti kokį vieną kitą šimtą gramų svorio, taigi, šveičia viską, ką randą. Dabar jų figūra, liaudiškai tariant, „kaip paritus, taip pastačius“. Juos pagauti labai paprasta: pasivijai, ir capt. Mangutui davus rimtą sprigtą, tas apsimes negyvu, pervers akutes, iškiš liežuvį, net orą pagadins, tačiau jį palikus ramybėje, jis pramerks akytę, pajudins ausytes ir dės į kojas. Barsukas elgsis atvirkščiai. Užspeistas jis sunkiai šnopuodamas stengsis jums įsikabinti į koją, taigi, bėgti gali tekti jums. Bebrai dar neruošia žiemai maisto atsargų, bitutės dar vis paskraido, juk šilta.

Brandūs stirninai jau meta ragus. Dažnai pasitaiko, kad spalį, pataikius į stirniną, ragai atsiskiria nuo kūno, ar sumedžiotą stirniną paėmus už ragų – jie lieka rankoje. Būkite atidūs!

Medžioklės politikoje nieko naujo. Aplinkos ministerija (AM) pradėjo testuoti elektroninį medžioklės lapą. Paruoštos medžioklės įstatymo pataisos, kurioms pastabų turi visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos. Numatomos naujovės: AM nori visai nusišalinti nuo valstybės turto (laisvėje gyvenančių žvėrių ir paukščių) valdymo, planuojama atsisakyti sumedžiojimo limitų, išskyrus vilkus, nekontroliuoti ir iš esmės atsisakyti sumedžiotų trofėjų įvertinimo. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius neturės galiojimo termino, tačiau numatoma visa eilė priemonių, kaip tą leidimą atimti. Mums nerimą kelia tai, kad pavienio medžiotojo netinkami veiksmai traktuojami kaip kolektyvinė atsakomybė. Iškilo žalos padarymo privačiai ir valstybinei žemės bei miškų nuosavybei atlyginimo problema, atsiranda būtinybė žinoti žalą darančių gyvūnų minimalios populiacijos dydžius, diskutuotinas privalomų apsaugos priemonių įvardijimas ir naudojimo įteisinimas. Čia aktualus ir bebrų klausimas, ypač ten, kur yra neprižiūrimi melioracijos grioviai. Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos AM pareiškė pastabas, kad būtina įteisinti naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvų naudojimą medžioklėje, tačiau ministerijos atstovai taktiškai paaiškino, kad tai – politinis sprendimas.

Vilkų gausa kelią nerimą. Mokslininkų paskaičiuotas, Vilko apsaugos plane numatytas maksimalus vilkų šeimų skaičius šalyje gali būti 62 šeimos, o dabar gyvena 87. Šįkart aplinkos ministras pasielgė drąsiai ir leido sumedžioti net 282 vilkus! Tačiau vilkas – naktinis gyvūnas, jį medžioti reikia būtent naktį, bet nėra kuo. Ministerijos atstovai pasiūlė, kad bus atrinkti medžiotojai, kurie probleminių vilkų medžioklėje galės naudoti naktinio matymo taikiklius ir medžioti visoje Lietuvoje. Galiu tik pasakyti, kad problemos ir teismai garantuoti...

Prasidėjo medžioklės su varovais. Jos aktyvios ir nuotaikingos, reikalaujančios geros organizacijos ir susiklausymo. Medžiotojų sąjunga „Gamta“ rekomenduoja šias medžiokles pradėti tik visiškai nukritus lapams. Dabar vyksta paukščių medžioklės, todėl primenu – galima naudoti tik metalinius šratus. Principas paprastas: nepažįsti – nemedžioji, nes, pvz., atskirti skrendančių rudgalvių ir dryžgalvių kryklių jauniklių beveik neįmanoma.

Šiuo metu medžiojame beveik visus medžioklės taisyklėse leidžiamus žvėris ir paukščius, išskyrus pilkuosius kiškius, kurių medžioklė prasideda lapkričio 3 d.

Nei plauko, nei tauko!

Autoriaus nuotraukos

2022.10.23 Raimondas RIBAČIAUSKAS Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

Susijusios temos - skaitykite: Raimondas Ribačiauskas, brandūs stirninai, žvėrių valdymas, sumedžiojimo limitai