Medžiotojų bendruomenė: pokyčių keliu (papildyta)

Būti atviriems bendruomenėms

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasveikinęs visus dalyvaujančiuosius suvažiavime, pripažino, kad reikėtų pasitarti ir apie aktualijas. „Rodos, šiemet medžiotojų bendruomenėje vyksta didysis lūžis – pasitikėjimo lūžis iš visuomenės, iš Seimo, iš Aplinkos ministerijos (AM) pusės, – kalbėjo ministras. – Visa tai vainikuoja jūsų didelės bendruomenės darbą, aiškinant, kas yra medžioklė, kaip turi būti medžiojama. Gegužės 1-ąją įsigaliojo naujasis įstatymas, leidžiantis medžioklėje naudoti naktinius prietaisus tykojant, nežymint medžioklės lapuose. Tai suteikia labai didelį pasitikėjimą patiems medžiotojams. Ilgai lauktas sprendimas, bet kartu yra ir atsakomybė, nes patys žinote, girdite, kiek buvo įtarimų. Todėl reikės nugalėti šią visuomenės baimę pavyzdingu elgesiu, pavyzdinga medžiokle, jos tradicijų išaukštinimu.“ 

S. Gentvilas taip pat pastebėjo, kad antrasis pasitikėjimas medžiotojų bendruomene yra saugumo kursų reikalavimo panaikinimas turintiems medžiotojo bilietą ir teisę medžioti. Vis dėlto saugumo kursai išlieka privaloma tvarka draugijose, juos teks organizuoti kas trečius metus, bet tai nebesiejama su teise medžioti. Tai lieka draugijų organizuotina veikla, kuri pasitarnaus atnaujinant praktinius medžiotojų  įgūdžius.

„Trečiasis dalykas – būrelių medžioklės plotų sutarties teisių pratęsimas. Džiaugiamės, kad visuose 950 medžioklės plotų teisė medžioti yra pratęsta, išskyrus vieną vienintelį, kuriam būta juridinių pastabų. Bet visuose kituose būreliuose nebuvo reikšmingų pakeitimų, teisė medžioti medžioklės plotuose pratęsta. Tai rodo, kad būreliai ir medžioklės plotai buvo tinkamai prižiūrimi. Ketvirtasis dalykas, kurį noriu priminti, tai įstatymo projektas, numatantis galimybę, mirus vienam iš būrelio savininkų, paveldėti tą teisę šeimoje. Nes į tokią veiklą juk investuojama, tad tradicijos turi būti išlaikomos. Derinant šį projektą, gauta teigiama Vyriausybės išvada, tikimės sklandaus jo svarstymo Seime“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Jis dar kartą pasidžiaugė, kad medžiotojų bendruomene jau yra pasitikima, nors šalyje ir didėja žvėrių skaičius, kai kuria prasme jis jau ir per didelis. Todėl kartu su atsakomybe ateina ir pareiga imtis aiškesnės laukinių gyvūnų reguliavimo misijos. Anot ministro, sulaukiama daug nusiskundimų ir iš ūkininkų, ir iš miškininkų bendruomenių.

„Prieš dvi savaites tūkstantinės savanorių gretos susibūrė sodinti mišką įvairiose Lietuvos vietovėse, miškasodis organizuotas kartu su privačių miškų savininkais. Bet miškasodžio metu skambėjo vienintelis klausimas – kaip bus su kanopinių žvėrių skaičiumi? Nes tai, ką pasodinome, turi būti prižiūrima bent penkerius metus, kol jauni medeliai taps atsparūs kanopinių žvėrių daromai žalai. Čia – tikrai dideli iššūkiai. Todėl labai prašome eiti ir kalbėtis su vietos ūkininkais palaikant optimalų gyvūnų skaičių. Ir mes turbūt šią vasarą kartu su mokslininkų pagalba greičiausiai žengsime dar vieną žingsnį – atsisakysime licencijų medžioti tauriuosius elnius ir suteiksime dar didesnę atsakomybę būreliams, kad skundų būtų kuo mažiau. Gyvūnijos gausa medžioklės plotuose yra išaugusi kelis kartus ir mums ją reikia reguliuoti. Viena iš medžiotojų misijų ir yra gyvūnų skaičiaus reguliavimas bei priežiūra“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras prašė medžiotojų, kad jų būreliai būtų atviri bendruomenėms, kaimynystėms, jog problemos būtų sprendžiamos kartu ir šis klausimas nepasiektų Seimo narių ar AM skundų pavidalu. O visą LMŽD S. Gentvilas sveikino su branda, kurią ji yra pasiekusi, teigė, jog Seimas ir Aplinkos ministerija tikisi iš šios draugijos lyderystės, atvirumo, aukštesnio standarto, tradicijų puoselėjimo, trofėjų parodų organizavimo, medžiotojo misijos visuomenei išaiškinimo.

„Niekas kitas be draugijos narių to nepadarys, todėl eikime į miestus, aiškinkime, nes miestiečiai nebesupranta žemės ūkio, nebesupranta medžioklės, nebesupranta pramonės, ir tai būtų iššūkis apginant tą darbą, kurį jūs atliekate“, – kreipdamasis į medžiotojus kalbėjo ministras. 

Neprižiūri savo turto

LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas pastebėjo, kad vienas aktualiausių klausimų yra medžiotojų santykis su žemės ūkiu. Su tuo sutiko ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, kuris pasidžiaugė, kad medžiotojų dėka, tiksliau – dėl naktinių taikiklių legalizavimo, jis tapo „Medžiotojų frakcijos“ Seime nariu.

„Galiu pasididžiuoti, kad Seime tuos sprendimus pavyko priimti. Ir manau, jų reikėjo ne vien medžiotojams, bet ir visai Lietuvai. Dar reikėtų pradėti diskusijas ir dėl duslintuvų naudojimo. Tai taip pat reikalinga, nes žvėrys yra valstybės – Lietuvos – turtas. Dabar susiklostė tokia situacija, kad žvėrys, kuriuos jūs medžiojate, yra Lietuvos – valstybės turtas. Tik ji savo turtą prižiūri taip blogai, kad kyla nuolatiniai konfliktai su privačiu turtu, t. y. su žemės ūkiu. Valstybei priklausantys gyvūnai maitinasi, auga privačiuose žemės sklypuose ir tai jau tapo problema. Be to, vien šiemet registruota 4 tūkst. eismo įvykių, susidūrus su laukiniais žvėrimis. Anksčiau per vienus metus būdavo tik 5 tūkst. Tai reiškia, kad valstybė taip blogai prižiūri savo turtą, kad tas turtas gadina ne tik turtą kitiems, bet ir sveikatą“, – piktinosi ir šmaikštavo KRK pirmininkas.

Jo teigimu, vadovaudami valstybei, Seimo nariai turbūt turėtų tą rūpestį prisiimti labiau. „Kad ne jūs būtumėte tie atpirkimo... – nesakysiu to paskutinio žodžio, bet kad mes turėtume įsipareigoti valstybės vardu. O kas, jei ne medžiotojai, kas tada imtųsi tos funkcijos? Kartą Kęstutis Masiulis man atsakė: „Kariuomenė gali išeiti...“ Valstybė turi bendrą turtą, kurį reguliuoti yra patikėta LMŽD. Jeigu ne ši draugija, kas tada tą darytų? Nebus kaip, pasak vieno pasakotojo, buvo po karo, kai iš Sibiro grįžęs žmogus pasiėmė šautuvą ir išėjo pasišaudyti kiškių. Nei jis medžiotojas, neaišku, kokį šautuvą buvo pasiėmęs, o medžiojo be jokių taisyklių. Dabar žvėrys elgiasi visiškai be taisyklių – tam jiems yra sudarytos visos sąlygos“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Jis išreiškė viltį, kad politikų, kurie laimės rinkimus, partinėse programose galėtų atsispindėti bendruomenių lūkesčiai ir reikalavimai. V. Pranckiečio nuomone, dar yra laiko tai padaryti. Paklausus aplinkos ministro, ar liberalų partijos aplinkosauginėje srityje yra kas nors parašyta apie medžioklę, šis atsakė, kad ne. „Žemės ūkio dalį mes jau parašėme partijos programoje, bet apie žvėrių skaičiaus reguliavimą kol kas patylėta. Jei jūs dar turėsite pasiūlymų, jie turi ten nukeliauti. Ir stebėkite, kas ir ką įsirašys į programas, kokius prisiims įsipareigojimus, kad Vyriausybės programoje atsirastų jūsų lūkesčiai“, – siūlė V. Pranckietis.

Kad pagreitis nesibaigtų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Viršelyje: Suvažiavime dalyvavę medžiotojai pritarė LMŽD atsinaujinimui, kitokiai medžioklės ateičiai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Lietuvos medžiotojai keisis iš esmės: kils į kovą su brakonieriais, labiau saugos gamtą, bus atviresni

„Beveik metus kūrėme tai, kas nuo šiol tampa mūsų bendruomenės pagrindu. Turėjome daug diskusijų, minčių, nors kiek užtrukome, kol suderinome visų interesus, galime drąsiai pasakyti, kad pagaliau turime pirmąją bendruomenės politikos strategiją, aiškiai pasakančią, kokios nuo šiol yra šalies medžiotojų vertybės bei jų vieta šiuolaikinėje visuomenėje ir kokius pokyčius padarysime artimiausiu metu“, - sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas V. Kantauskas.

Anot jo, nors medžioklė Lietuvoje turi labai gilias tradicijas, pastaruosius dešimtmečius medžiotojų bendruomenė jos politikai ir ilgalaikiams tikslams skyrė per mažai dėmesio, bendruomenė buvo pradėta skaidyta, ribojama informacija jos nariams.

„Nepaisant to, kad per pastaruosius dešimt metų į medžiotojų gretas įsilieja vis daugiau jaunų ir naujų žmonių, bendruomenė išliko uždara, kurios veikla paveiki įvairioms spekuliacijoms, mitams bei tapo savotiška priemone, visuomenei skaidyti. Taip neturi būti,  tam būtini pokyčiai, neapsiribojantys tik keliais straipsniais ar trofėjų muziejais, bet pagrįsta realiais medžiotojų bendruomenės pokyčiais, padėsiančiais kurti santykius su bendruomenėmis, įgalinti mūsų bendruomenę šiuolaikinėje visuomenėje, gilinant jos žinias apie Lietuvos gamtą, fauną, florą, ekosistemas, medžiotojų pareigas valstybei, gamtai, žvėrims“, - sako jis.

Pasak jo, „Medžioklės ir medžiotojų bendruomenės pokyčių strategija gamtai, valstybei, visuomenei ir LMŽD“ nuo šiol bus pristatyta kiekvienam bendruomenės nariui bei pradėta įgyvendinti, su ja taip pat galės susipažinti visuomenė.

Strategija taip pat apima ir naujas veiklas, kurias pradės vykdyti LMŽD jau artimiausiu metu - tarp jų eilė iniciatyvų, prevencija prieš autoįvykius su laukiniais gyvūnais keliuose, Lietuvos žvėrių registras, edukacinės ir kitos veiklos.

„Nuo šiol pradedama nauja šalies medžiotojų istorija – grįsta atvirumu, Europietiška kultūra ir bendradarbiavimu“, - sako jis.

Rengiant strategiją taip pat buvo suformuluotas naujas šalies medžiotojų apibrėžimas - 

Medžiotojai yra mūsų krašto gamtos saugotojai, kas dieną darantys viską, kad žvėrių ir paukščių gausa Lietuvos miškuose atsakingai didėtų, valstybė dėl to gautų naudos, o mūsų visuomenė galėtų tuo mėgautis kaip ir praleidžiamu geru laiku Lietuvos gamtoje.

Suvažiavimo metu taip pat buvo pristatyta LMŽD ataskaita, biudžetas, struktūriniai pokyčiai, aptarta geroji skyrių ir rajoninių draugijų praktika bei problematika, susijusi su skaidrumo stoka ar turto apskaita.

LMŽD informacija