Meilenių žiedų sulauksite ir pavasarį

Meilenis ar amarilė – o gal tas pats?

Šis klausimas vis neduoda ramybės kambarinių gėlių augintojams. Ant aukšto, tuščiavidurio, iš svogūno išaugusio stiebo varpelio formos žiedus iškleidusią gėlę paprastai vadiname amarile, bet botanikai atlaidžiai šypsosi ir paaiškina skirtumą tarp dviejų, iš tiesų labai panašių augalų.

Dailiosios amarilės (Amaryllis belladonna) ir hibridiniai meileniai (Hippeastrum hybridum) nors priklauso tai pačiai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimai, yra skirtingi svogūniniai augalai ir žydi skirtingu laiku.

Iš Pietų Afrikos kilusi dailioji amarilė žydi tik rudenį. Ji užaugina nuo 5 iki 12 piltuvėlio formos, saldžiai kvepiančių, rožinių žiedų. Lapus išleidžia, kai tik pasirodo storas, pilnaviduris žiedynstiebis. Išaugina daug svogūnėlių –„vaikučių“ ir ilsisi liepą–rugpjūtį.

Meilenis atkeliavo visai iš kito žemyno, Centrinės ir Pietų Amerikos, žydi žiemą–pavasarį. Nors žiedų forma panaši, jų sukrauna kur kas mažiau, nuo 3 iki 6, tačiau didesnių. Jie neskleidžia aromato arba kvepia labai silpnai, bet puikuojasi gausia spalvų palete: nuo baltos iki tamsiai vyšninės ir net žalsvos.

Lapus ir žiedynstiebį išleidžia kartu. Kotelis tuščiaviduris ir storesnis nei dailiosios amarilės. „Vaikučių“ išaugina nedaug, o ilsisi spalį–lapkritį, bet reguliuojant ramybės periodo terminus, meilenio žydėjimo laiką galima pakeisti.

Tad kaip supratote, žiemą ir pavasarį mus namuose džiugina ne dailioji amarilė, bet ne mažiau grakštus ir labai spalvingas meilenis.

Nuo baltų iki žalsvų žiedų

„Sophia gardens“ skintų gėlių ūkio įkūrėja ir interjero dizainerė įsitikinusi, kad hibridiniai meileniai – labai puošnios kambarinės svogūninės gėlės, išraiškingais ir dideliais (15–30 cm skersmens) žiedais, sukrautais į skėtinius žiedynus. Kad jų žydėjimas džiugintų ilgiau, D. Mackonė pražydina augalus skirtingu laiku.

Didesniuose induose ji sodina po 3–5 tos pačios veislės svogūnus. Meilenių hibridus pašnekovė renkasi atsižvelgdama į žiedus. Patinka ‘Mont Blanc’ klasikiniais baltais, taip pat pastelinės ir įdomesnės spalvos: ‘Rilona’ – švelniai oranžiniais kaip persikai žiedais, ‘Cherry Nymph’ ir ‘Amarantia’ ryškiai raudonais pilnaviduriais, ‘Benfica’ – tamsaus vyno spalvos aksominiai, ‘Pink Rival’ – purpuriniai rausvais žiedais.

Akį traukia dvispalviai ‘Exotic Star’, ‘Double Dream’, ‘Elvas’.

Iš tiesų pasaulyje selekcininkų sukurta per 6 000 veislių – nuo baltos, rausvos, tamsiai raudonos, iki gelsvos, žalsvos spalvos, tuščiaviduriais ir pilnaviduriais žiedais, skirtingo aukščio. Žiedai gali būti dvispalviai, išmarginti taškeliais ar dryželiais.

Žydi žiemą arba pavasarį, priešingai nei amarilės, kurių žiedai džiugina tik rudenį. Meilenių žydėjimas priklauso nuo veislės, svogūno dydžio ir auginimo bei priežiūros. Dažniausiai vienas augalas išaugina 1–3 žiedynus. Iš didelių, 10–14 cm skersmens svogūnų išauga žiedynai su 4–6 ir daugiau piltuviškų žiedų, priklausomai nuo veislės. Maži – po 1–2 žiedus. Produktyviausi būna trejų metų svogūnai.

Pražydinimo gudrybės

„Po ramybės laikotarpio specialiai paruoštus svogūnus sodinkite į vazonus – juos galite pražydinti nuo rudens iki gegužės pradžios. Kad meileniai džiugintų norimu laiku, jų svogūnus sodinkite 8–10 savaičių iki pražystant, – sako D. Mackonė. – Kiekviena veislė prabunda skirtingai, net tos pačios veislės svogūnai gali pražysti ne vienu laiku. Tai priklauso nuo svogūno ramybės periodo (gali būti „užmigdyti“ 2–6 mėn. anksčiau), dydžio, auginimo sąlygų“.

Meilenių augintoja pataria rinktis gilesnius, bet ne per didelius ir ne per mažus vazonus, kad pasodinus svogūną, apie jį būtų dar maždaug 3 cm iki vazono krašto, pakankamai žemės ir maistinių medžiagų. Geriausia naudoti mišinį, skirtą kambariniams augalams auginti ar kompostą, sumaišytą su neutralizuotomis durpėmis.

Prieš sodindami nuimkite sudžiūvusius ir atsilupusius lukštus (tuos, kurie lengvai nusiima), pašalinkite nudžiūvusias šaknis (išleis naujų), apžiūrėkite, ar nėra puvinių, ir pražydinimui sodinkite tik sveikus svogūnus.

Kad svogūnai greičiau prabustų, pašnekovė siūlo prieš sodinant pamirkyti vandenyje ir sodinti į drėgną substratą. Į indą įpilkite keliais laipsniais nei kambario temperatūros šiltesnio vandens. Paskui iki pusės įmerkite svogūnus (šaknimis žemyn) ir palaikykite 10–15 min. Į vandenį galite įmaišyti silpno kalio permanganato tirpalo.

Paruoštus svogūnus D. Mackonė pataria sodinti taip, kad apie trečdalis ar pusė jų būtų virš substrato, o šaknis išdėstyti horizontaliai, kad per ilgesnį laiką jie neįlįstų per giliai. Po to palieti šiltu vandeniu ir pastatyti šiltoje, šviesioje vietoje prie radiatoriaus ar ant šiltos palangės, o dar geriau ant stalelio prie radiatoriaus.

Neskubėkite laistyti

„Pražydinimui pasodintus meilenius, kol nepradeda augti žiedynstiebiai, laistykite labai saikingai, kad įkišus pirštą į vazoną, substratas būtų vos drėgnas. Kitą kartą liekite, kai žemė pilnai išdžius, – pataria augintoja. – Dažniau nelaistykite, kad nesupūdytumėte svogūnų, nes tuo metu formuojasi jų šaknys. Tik žiedynstiebiams išaugus iki 6–8 cm ir pradėjus augti lapams, laistykite gausiau, stenkitės, kad vanduo nepatektų ant svogūnų. Laistykite minkštu, 20–25 °C vandeniu.”

Meilenių žiedynkočiams išaugus iki 20 cm, iki rugpjūčio vidurio, t. y. iki poilsio pradžios, kas 10–15 dienų tręškite pakaitomis vis palaistydami. Likus mėnesiui iki poilsio pradžios, azotinėmis trąšomis jau netręškite.

Augalams augant tinkamiausia temperatūra dieną 18–22 °C, o naktį ne žemesnė nei 18 °C. Jei oras vėsesnis, meileniai vėliau pražysta. Nusispalvinus žiedpumpuriams, temperatūrą galima sumažinti iki 20 °C.

Pasak D. Mackonės, jeigu meileniams augant trūksta šviesos, ištįsta žiedstiebiai. Augalams parinkite šviesią vietą, saikingai laistykite ir jie išlaikys veislei ar hibridui būdingas savybes, o žiedynstiebiai neištįs.

Pilnaviduriais žiedais žydinčius augalus reikėtų pririšti prie lazdelės, nes koteliai gali neišlaikyti žiedų svorio ir nulūžti.

Neleisti formuotis sėkloms

Baigiant žydėti, pašnekovė pataria išskinti žiedus, kad augalai neformuotų sėklų ir neeikvotų maisto medžiagų. Estetiškiau atrodys, kai nupjausite ir žiedynkočius, palikdami tik 2–3 cm ilgio stagarėlius. Tačiau augalams sveikiau – žiedynkočių neliesti ir leisti palengva nudžiūti, taip maisto medžiagos sugrįš į svogūnus.

Atšilus orams, augalus su vazonais naudinga išnešti į balkoną ar terasą, laistyti ir tręšti, kad išaugtų kuo daugiau lapų, mat jie išaugina ir didesnį svogūną, ir „vaikučius“.

Dar galima gegužę, po šalnų, arba vasaros pradžioje pasodinti juos saulėtoje vietoje į derlingą žemę darže (iki kaklelio užberiant žemėmis). Čia jie iki ramybės laikotarpio sustiprės ir paaugs. Tinka pakeltos lysvės ar plotas su nuolydžiu, kad po lietaus neužsilaikytų vanduo.

Skleidžia žiedus ir vaškuotieji

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad, jei meilenių šaknynas nupjautas ir svogūnai padengti vašku, juos galima pražydinti šviesioje patalpoje – laikant sausai. Jų nereikia nei sodinti į žemę, nei laistyti, nes naudoja svogūnuose sukauptas maisto medžiagas. O kad svogūnai neprarastų drėgmės – jų paviršius padengiamas vašku.

Deja, pražydinus tokius vaškuotuosius, vėliau teks su jais atsisveikinti – jie vienkartiniai.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Dainos Mackonės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.