„Mėlynoji bėda“ – visai netoli

Smogė išvežimui į Rytus

Viruso, sukeliančio mėlynojo liežuvio ligą, protrūkiai nustatyti daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, girdėti neoficialių kalbų, kad liga gali būti pasiekusi ir Lenkiją, kuri yra greta Lietuvos. Tad grėsmė – labai rimta.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius su „Ūkininko patarėju“ pasidalijo nerimu dėl mėlynojo liežuvio ligos pasekmių Lietuvoje. Anot jo, stipriai Europoje plintanti liga turi didelę įtaką gyvulių judėjimui, o Lietuva yra ne tik gyvūninius produktus, bet ir gyvus galvijus eksportuojanti šalis. „Pastarojo mėnesio naujiena, kad Rusija dėl plintančios ligos uždaro sienas ir neįsileidžia iš Europos jokių gyvų galvijų. Per Baltarusiją ir Rusiją tranzitu iš Lietuvos vežami galvijai į Sakartvelą, Azerbaidžaną, Uzbekistaną, Kazachstaną. Dabar šis eksportas užsidaro ir nežinia, kuo visa tai baigsis. Bandome ieškoti kitų kelių, kaip pasiekti užsakovus, bet tie keliai taip pat turi rizikų. Yra galimybė vežti per Bulgariją keltu, bet toks transportavimas brangus, be to, rizikingas, nes jūra audringa, kyla pavojų“, – situaciją aiškino galvijų augintojas.

N. Gricius užsiminė girdėjęs, kad Rusija gali leisti įvežti galvijus tik vienai ES šaliai – Vengrijai, o kitoms galios draudimas. „Čia jau – politiniai žaidimai, dėl kurių kentės mūsų ūkininkai. Galvijai juk neeksportuojami į Rusiją, jie vežami į kitas šalis tranzitu, bet čia nieko negalime padaryti“, – karčiai konstatavo ŪP pašnekovas.

Jis akcentavo, kad eksporto draudimai ir rinkų praradimai kerta ekonomiškai.

Kartu atkreipė dėmesį, kad eksportui į ES rinką keliami labai aukšti reikalavimai, todėl nenuostabu, jog ir ūkininkams, ir eksportuotojams parankios ir tos rinkos, kur reikalavimų kartelė mažesnė.

„Mes dar nesame tiek užsitikrinę kokybės, kad viską galėtume išvežti į ES vidaus rinką. Todėl mūsų akiratyje yra ir tos šalys, kur mažiau reikalavimų. Ten veždavome ne tik veislinius gyvulius, bet ir ūkinius tolesniam auginimui, ir didesnius galvijus, ūkininkai jau buvo prisitaikę prie tų rinkų. Jeigu nebegalėsime išvežti, vietos rinkoje bus perteklius, automatiškai kris supirkimo kainos. Lietuviai jautienos nesuvalgo daug, tad ją reikės kažkur išvežti, bet parduosime pigiai ir tuo pasinaudos perdirbėjai“, – aiškino LMGAGA prezidentas.

Jis pridūrė, kad galvijų eksportuotojai rankų nenuleidžia, ieškoma būdų, kaip pristatyti galvijus užsakovams. Galvojama tai daryti laivu, tačiau toks brangesnis transportavimas gultų ant ūkininkų pečių, nebent pavyktų su pirkėjais išsiderėti didesnę kainą.

Pakilo supirkimo kainos

Galvijus eksportuojančios Raseinių r. bendrovės „Raskafas“ direktorius Benjaminas Krūmas ŪP teigė, kad kol Lietuvoje ir Latvijoje, kur bendrovė taip pat vykdo veiklą, neužfiksuota mėlynojo liežuvio ligos atvejų, tiesioginio šios bėdos neigiamo poveikio nėra. Kaip tik – mirtino viruso plitimas Europoje dabar kainodarą veikia teigiamai.

„Tose rinkose, kur buvo daug importuojama iš mėlynojo liežuvio ligos apimtų šalių, be abejo, pasiūla sumažėjo, ir tai atsiliepė kainoms. Dėl to išlošia Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių, kur nėra protrūkių, ūkininkai. Tarkime, Lenkija importavo iš regionų, kurie apimti šios ligos, atsiradus apribojimams, automatiškai paklausa išauga iš šalių, kurios švarios dėl ligos. Tai paranku pirmiausia mūsų ūkininkams, nes mes, eksportuotojai, dirbame su maždaug stabiliomis maržomis, kaina išaugo galvijų augintojui“, – aiškino bendrovės vadovas.

Visgi B. Krūmas perspėjo, kad džiaugtis nėra ko, nes liga artėja Lietuvos link. Tiesa, žiemos metu grėsmių mažiau, nes mėlynojo liežuvio ligą platina vabzdžiai, kurie aktyvūs šiltuoju metų laiku. „Jeigu liga pasiektų mus, tai būtų liūdnų pasekmių visiems rinkos dalyviams – ir ūkininkams, ir kitiems, kurie sukasi šiame sektoriuje. Mes eksportuojame ne tik mažus veršelius, bet ir paaugintus galvijus, patys turime savo penėjimo ūkius, kur laikome gyvulius ir ruošiame juos eksportui. Aišku, liga turbūt didesnę žalą daro pieno gamybai. Jai įsisukus, ūkiuose mažėja primilžiai, negalima parduoti pieno ir t. t. Bet kai kenčia ūkininkai, blogai ir mums, eksportuotojams“, – neslėpė ŪP pašnekovas.

Bendrovė „Raskafas“ galvijus eksportuoja į Vakarų Europą ir Izraelį, į šią šalį eksportas nenutrūko ir karinio konflikto metu.

Veršelių eksportui nekenkia

Vilkaviškyje įsikūrusios bendrovės „Galvijų eksportas“ vadovė Jovita Simanavičienė pripažino, kad mėlynojo liežuvio ligos plitimas kitose Europos šalyse galvijų eksportui iš Lietuvos įtakos neturėjo. Tiesa, dėl karinio konflikto pasikeitė eksporto kryptis – nuo Izraelio į Europą. „Mes eksportuojame tik mažus pieninius veršelius, dabar orientuojamės į Europos šalis, kur parduodame į aukcionus, vietiniai ūkininkai ten perka veršelius ir toliau augina“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

Ji atskleidė, kad Europoje galėtų parduoti daug daugiau veršelių, tačiau Lietuvoje jų stipriai mažėja, nes, kaip žinia, pastaraisiais metais pieno ūkiai masiškai užsidarinėjo. „Visuose versluose bene didžiausias rūpestis – pardavimai ir klientų paieška, o pas mus priešingai – rinkos yra, pirkėjų pakanka, tik stinga veršelių. Su tuo susiduriame kiekvieną savaitę, kai reikia formuoti siuntas pagal užsakymus“, – aiškino J. Simanavičienė.

Bendrovės „Galvijų eksportas“ vadovė neslėpė apgailestavimo, kad Lietuvoje laidojamas buvęs stiprus pienininkystės sektorius. „Kasmet ūkininkų optimizmas, kad valstybės vyrai pamatys šio sektoriaus problemas ir bandys jas išspręsti, vis mažėja. Kaip mūsų šalyje gali išsilaikyti nedideli pieno ūkiai, jeigu žmonės vasarą už pieną gaudavo po 18 ct/l, o Lenkijoje mokėjo 50 ct/l. Ten brangiau mokėjo už pieno žaliavą ir pigiau pardavinėjo pieno produktus. Ta pati ES, o skirtumai – neįtikėtini“, – palygino verslininkė.

Gali pasiekti su importu

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius sutiko, kad pienininkams neramu, tačiau kol kas plačiau apie tai nekalbama. Kol nėra fiksuota ligos atvejų, nėra ko kelti panikos. „Bet ta ramybė, sakyčiau, yra sąlyginė, nes Europoje pieno gamintojai jau stipriai susirūpinę. Aišku, dabar žiema ir rizika, kad uodai platins ligą, nedidelė. Bet atsipalaiduoti negalime, nes kenčia Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių ūkininkai, kalbėta, kad jau galbūt yra ir Lenkijoje. Taip, nuo šios ligos yra vakcinos, gyvuliai gydomi, bet jeigu liga plinta, tai milžiniški nuostoliai – neišvengiami“, – kalbėjo pieno gamintojų atstovas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos narė Kristina Milišiūnienė pripažino, kad nerimo ženklų yra, tai patvirtino iš parodos Prancūzijoje grįžę kolegos, ten neišvydę avių. „Pas mus kol kas šios ligos nėra. Pastaruoju metu mes mažai avių importuojame iš Europos šalių, daugiau jų ten eksportuojame. Manau, kad jeigu liga pasiektų mus, tai ji būtų atvežta su importuotais gyvuliais“, – svarstė ūkininkė.

Ji taip pat pastebėjo, kad dabar eksportuojant avis problemų nekyla, šiuo metu kaip tik ruošiama mėsinių avių partija į Europą. Veislinių avių mažai parduodama už Lietuvos ribų, mėsinės vežamos į Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, o iš tų šalių gal dar toliau.

„Jau daugiau nei 30 metų mūsų avių augintojai su šia liga nebuvo susidūrę, bet importuojant gyvulius iš Vokietijos ar kitų šalių, reikėjo atlikti papildomus tyrimus Lietuvoje dėl šios ligos, kad būtų įsitikinta, ar ji neatkeliavo su tais gyvuliais“, – ŪP teigė K. Milišiūnienė.

Pasigenda VMVT aktyvumo

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.