Mėsinė galvijininkystė galėtų būti puiki verslo niša

2022/07/05

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) vienija jau apie 600 narių. Prie jos gretų jungiasi vis daugiau jaunų ūkininkų – akivaizdus jų domėjimasis mėsiniais galvijais, mišrūnus vis labiau išstumia grynaveisliai gyvuliai. Šiemet asociacija parodoje „Agrovizija 2022“ pirmą kartą surengė Žemės ūkio ministerijos remiamą mėsinių galvijų parodą „Mėsinės galvijininkystės vizija“, o parodos svečiams ir dalyviams dovanojo tūkstantį mėsainių, iškeptų iš brandintos aubrakų veislės galvijų mėsos.

Mėsinė galvijininkystė Vytautas Barkauskas LMGAGA, Vilma Živatkauskienė

„Agrovizijos“ parodos metu jaunieji ūkininkai, LMGAGA nariai, dalyvavo diskusijų forume „Mėsinių galvijų auginimo Lietuvoje perspektyvos ir mėsos brandinimo ypatybės“. Tarp jų – ir Prancūzijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentė Emilie Jannin (trečia iš kairės).

Neramina neaiškios perspektyvos

Pasak LMGAGA prezidento Vytauto Barkausko, šių galvijų augintojus neramina tik tai, kad nuo ateinančių metų pradžios bus nutrauktas paramos skyrimas grynaveisliams galvijams įsigyti.

„Dar didesnė problema, kurią sprendžiame Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), – kaip toliau bus dėliojama parama pagal Nitratų direktyvą srutų ir mėšlidžių tvarkymui. Neaišku, kaip toliau ūkininkai įsisavins tas lėšas. Tikrai labai skaudu, kad mėsinių galvijų augintojams projektuose nebuvo sudėtos sąlygos. Tikimės, kad gal 2023 m. dalis mėsinių galvijų augintojų galės teikti projektus ir gauti paramą tam tikrai technikai įsigyti“, – svarstė LMGAGA prezidentas.

Jis pastebėjo, kad mėsinių galvijų supirkimo kainos dabar yra pakilusios, tačiau didėja elektros bei degalų kainos ir nežinia, kokie bus žymėto dyzelino akcizai, tad ūkininkų pelnas gali žymiai sumažėti. Į tokius klausimus iš ŽŪM jokių atsakymų negaunama.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas ir direktorė Vilma Živatkauskienė.

„Prieš keletą metų plačiai kalbėta apie mobiliųjų skerdyklų įsigijimą. Panašu, kad ledai jau pajudėjo, esame pateikę paraišką ir tikriausiai gausime palaiminimą, jeigu ji atitiks visas sąlygas. Tai ūkininkams būtų trumpųjų grandinių paslauga mėsos tiekimui į rinką. Į žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodą „Agrovizija 2022“ buvo atvykusi Prancūzijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentė Emilie Jeannin, kuri toje šalyje pirmoji iš ūkininkų pradėjo naudotis mobiliąja skerdykla. Savo patirtimi, kaip Prancūzijoje pavyko įteisinti mobiliąsias

Limuzinų augintojas Mantas Vaitelis.

skerdyklas, ji pasidalijo ir praėjusį ketvirtadienį ŽŪM vykusiame renginyje. Deja, ministerijos pozicija kol kas yra tokia, kad mes, ūkininkai, mėsos žaliava turime aprūpinti mėsos perdirbimo įmones“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė V. Barkauskas.

Jis taip pat pastebėjo, kad jeigu ūkininkams perdirbimo įmonės mokės pakankamai gerą kainą, buliai nebus išvežami už Lietuvos ribų, jie atitektų tik mūsų šalies mėsos perdirbėjams. Deja, pasak V. Barkausko, kaimynai už mėsinius galvijus moka daug brangiau ir ūkininkai patys sprendžia, kur savo gyvulius geriau realizuoti. Kiekvienas ūkininkas žiūri į priekį – kaip gauti geresnę kainą už parduodamus gyvulius, kad tik galėtų susimokėti mokesčius.

Mėsiniai ir universalūs

Manto Vaitelio ūkis (Pernaravos sen., Kėdainių r.) – ekologinis. Šiuo metu jo bandoje – 70 limuzinų veislės karvių, o iš viso su prieaugliais – apie 150.

„Plėtojame veislinį darbą – bandome sėklinti įvežtine aukštos genetinės vertės sėkla. Siekiame su mažiau padaryti daugiau“, – pakartojo šių metų „Agrovizijos“ šūkį M. Vaitelis.

Jo tėvas Feliksas limuzinus auginti pradėjo 1998 m., Mantas – 2007-aisiais. Ūkininkauja jau 15 metų. Pradėjo nuo 20-ies tokių galvijų.

Vytautas Astromskas (Batniavos sen., Kauno r.) – vienintelis LMGAGA narys, auginantis mažus mėsinius deksterių veislės galvijus. Šiuo metu su prieaugliais iš viso turi aštuonis tokius gyvuliukus. ŪP pasidomėjus, kuo ši veislė ypatinga, V. Astromskas sakė, kad tai pati mažiausia galvijų veislė, kuri išvesta Europoje. Deksteriai auginami Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Pirmosios šios veislės telyčaitės ir vienas buliukas į Lietuvą atvežti 2017 metų pabaigoje iš Vokietijos. V. Astromskas pirmą tokią karvytę parsivežė iš Estijos, o į šią ji buvo atkeliavusi iš Jungtinės Karalystės.

„Tai dviejų krypčių galvijai. Yra mėsiniai ir netgi pieniniai. Nepaisant mažo deksterių ūgio ir svorio, šios veislės karvės duoda vidutiniškai iki 10–12 l pieno per dieną. Pvz., jeigu žmogus turi sodybėlę, pievą, deksteris ją nušienauja, nupjauna gražiai kaip trimeriu. Iš pieno galima pasidaryti sūrio, sviesto. Žolės ir šieno jiems tikrai daug nereikia. Dabar populiaru mažinti CO₂ kiekį ore. Atlikus tyrimus nustatyta, kad deksteriai, ganomi natūraliose pievose ir šlapynėse, priešingai nei kiti galvijai, didina ne CO₂, o deguonies kiekį. Mano kaimynas juokavo, kad tai asilo dydžio karvė. Veršeliai gimsta 20–23 kg svorio. Trejų metų galvijai būna apie 95–110 cm aukščio ir sveria 300–350 kg“, – savo gyvuliukais džiaugėsi V. Astromskas.

Mažiausius galvijus – deksterius – Lietuvoje augina Vytautas Astromskas.

Šeimininkas pasakojo, kad deksterius lengva išlaikyti. Jis tą patį šieną, kurio gyvuliai nesuėda, pakreikia, nereikia turėti dar ir šiaudų. Pašarui nenaudoja jokių priedų, pakanka vien tik druskos.

Deksteriai yra ilgaamžiai. Vienas įrašas Anglijos kilmės knygoje byloja, kad deksterių veislės karvė yra išgyvenusi 49 metus ir atsivedusi 29 veršelius. Deksteriai geriausiai jaučiasi 0–20 laipsnių temperatūroje.