Mėsinė galvijininkystė: žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal

Pagrindinė problema – žemos supirkimo kainos

LŽŪT išplėstiniame posėdyje savo poziciją išsakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) atstovai: asociacijos tarybos pirmininkas Nerijus Gricius, direktorė Vilma Živatkauskienė, tarybos nariai Alma Rutkauskienė, Vytautas Barkauskas.

Pasak V. Živatkauskienės, pagrindinės mėsinių galvijų auginimo problemos Lietuvoje yra supirkimo kainų svyravimai, kurie lemia mažas ūkininkų pajamas. Todėl dažnai užaugintos produkcijos realizacijos kaina net nepadengia realių gamybos sąnaudų.

„Mūsų pozicija nesikeičia ir dėl išmokų suvienodinimo, administracinės naštos mažinimo. LŽŪT renginyje norėjome atkreipti dėmesį ir priminti, kad mėsinės galvijininkystės sektorius yra stipriai priklausomas nuo išmokų ir paramos. Jau ilgesnį laiką išmokų negauname.

Turėjome vos du šaukimus ir vienodą galimybę su paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriais paramą gauti. Tačiau sumos nebuvo didelės“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo LMGAGA direktorė.

Ypač, V. Živatkauskienės teigimu, mėsinių galvijų augintojams yra svarbi parama dėl plintančių užkrečiamų ligų. Juk aktualu ir būtina užtikrinti saugumą gyvulininkystės ūkiuose. Šalyje vyrauja vidutinio dydžio, apie 50–70 galvijų ūkiai. Pasak ŪP pašnekovės, į šį sektorių yra atėjusių, paramos negavusių jaunų žmonių. Norėtųsi investicijų, kurios užtikrintų ūkininkų saugumą. Mėsinės galvijininkystės ūkiuose dažniausiai dirba šeimos nariai, nes paprastai pajamos per mažos samdyti darbuotojus iš šalies.

„Sunerimti privertė ministro Kęstučio Mažeikos teiginiai apie ketinimus peržiūrėti agrarinės aplinkosaugos priemones. Mūsų sektoriaus atstovai kai kuriose priemonėse, ypač ekstensyvaus ganymo, „Natura 2000“, aktyviai dalyvauja. Mėsinė gyvulininkystė dažniausiai vystoma prastose žemėse. Augalininkyste ten užsiimti būtų paprasčiausiai nerentabilu. Kalbėta apie bazinės išmokos sulyginimą. Toks sulyginimas iki 100 Eur gal ir būtų geras žingsnis. Bet, jei tai bus daroma atimant iš mūsų sektoriaus papildomas išmokas, pavyzdžiui, iš agrarinės aplinkosaugos priemonių, daugelį ūkių gali priversti apskritai pasitraukti iš mėsinių galvijų auginimo. Šitą klausimą reiktų spręsti atsargiai, atsižvelgti į mūsų sektoriaus atstovus, kurių dauguma yra regionų gyventojai, palaikantys kaimiškų vietovių gyvybingumą“, – įvairius galimus scenarijus svarstė pašnekovė.

V. Živatkauskienė sakė, jog žemės ūkio ministras išklausė mėsinių galvijų sektoriaus atstovų problemas. „Tikimės, jog ir mūsų partneriai iš LŽŪT, kitų asociacijų vadovai, bus supratingi, nežais užkulisinių žaidimų“, – pridūrė direktorė.

Teigė, jog atsakymų į klausimus nelabai išgirdo

LMGAGA tarybos pirmininkas Nerijus Gricius po išplėstinio LŽŪT posėdžio pažymėjo, jog visuomet yra naudinga kuo daugiau bendrauti ir kalbėtis su žemės ūkio sektoriaus politikos formuotojais.

„Džiugu, kad žemės ūkio ministras su komanda, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė rado laiko su ūkininkais susitikti, išklausyti jų problemas, pasiūlymus. Tik gaila, kad atsakymų į savo pateiktus klausimus nelabai išgirdome. O ką išgirdome, nelabai optimistiškai nuteikė“, – ŪP atviravo N. Gricius.

Mėsinės galvijininkystės sektoriaus ūkininkams aktualus kompensacijų už degalus ir trąšas klausimas. Nors projektas dar nėra patvirtintas, LMGAGA tarybos pirmininko teigimu, per susitikimą atsakyta, jog nebus kompensuojamos padidėjusios nei degalų, nei trąšų išlaidos.

„Kompensacijų gali tikėtis tik mišrūs ūkiai. Bet grynai mėsinės galvijininkystės ūkiai, tręšiantys ir šienaujantys pievas, neišvengiamai brangiau susiruošiantys pašarus, į kompensuojamųjų kategoriją nepatenka. Toks požiūris nuvylė. Nežinau, kodėl mums kraunama tokia našta. Visiems turėtų būti lygios sąlygos. Ne tik pienininkai ar augalininkai turi problemų, bet ir mūsų sektorius. Problemos tęsiasi ne vieną dieną, gilėja. Ir nesimato jokių prošvaisčių“, – apgailestavo N. Gricius.

Asociacijos tarybos pirmininko nuomone, mėsos krizė yra didžiulė. Kainos už skerdžiamus galvijus labai smarkiai sumažėjusios, net 20–30 procentų, ir nežinia, kada pakils.

„Regionai ir toliau skurdinami. Pastaruoju metu mėsinių galvijų augintojai ūkininkauja nuostolingai. Jei ir ateityje mūsų valdžios požiūris bus toks, kaip iki šiol, mėsinių galvijų ūkių neišvengiamai mažės. Dalis ūkių keis kryptį arba iš viso pasitrauks. Jau ir dabar yra pavyzdžių, kuomet mėsinių galvijų augintojai, net nebelaukdami geresnių kainų, moja į savo ūkininkavimą ranka ir išparduoda galvijų bandas. Pernai, kuomet kainos buvo aukštesnės, ūkiai stambėjo, produkcijos nemažėjo“, – ŪP vardijo pašnekovas.

Pasak N. Griciaus, ateityje LMGAGA atstovai ketina susitikti atskirai su žemės ūkio ministru ir jo komanda, kad išsamiau išdėstytų savo problemas, pateiktų galimus jų spendimų būdus.

„Ūkininkai yra labai kantrūs, bet ir jų kantrybė nėra begalinė. Tikėkimės geresnių laikų“, – kalbėjo LMGAGA tarybos pirmininkas.

Parama už hektarus, bet ne už gyvulius

LMGAGA tarybos narys Vytautas Barkauskas džiaugėsi, kad žemės ūkio ministras K. Mažeika rado laiko susitikti ir pabendrauti su ūkininkais, žemdirbiška bendruomene.

10 mln. Eur iš Europos Sąjungos ir tiek pat iš valstybės biudžeto parama, pasak V. Barkausko, būtų reikšminga parama ūkininkaujantiems visuose sektoriuose. Tačiau europinė parama dar nėra patvirtinta. „Kaimyninės šalys gavo mažiau už mus: Latvija – 5 milijonus, Estija – tris. Lenkija, ko gero, gavo daugiausiai. Iš tų lėšų pienininkams dėl degalų kainų kompensavimo atiteks greičiausiai didžiausia dalis. Mėsinių galvijų augintojams išmokos bus skiriamos už hektarus, bet ne už gyvulius“, – su ŪP mintimis dalijosi V. Barkauskas.

Asociacijos narys pažymėjo, jog skaudžiausia mėsinių galvijų augintojams yra sumažėjusios pardavimo kainos, nors mėsos įvežimas iš Pietų Amerikos (Brazilijos) yra sustabdytas dėl įvairių neatitikimų kokybės reikalavimams. „Per susitikimą iškėliau tą klausimą. Grubiai skaičiuojant, jei ūkininkas dabar, rudenį, parduos 40 bulių, tai gaus apie 35 tūkst. Eur mažiau, negu būtų gavęs šį pavasarį. Vos ne po tūkstantį eurų nuo galvijo prarandame. Degalai, plėvelė, tinklelis, paslaugos – viskas brangsta“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Kita problema – nebeliko paramos veislinių gyvulių įsigijimui. V. Barkauskas asociacijos vardu prašė žemės ūkio ministro pasirūpinti, kad kitais metais į valstybės biudžetą būtų įtrauktos tam reikiamos lėšos. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo parama veisliniams gyvuliams įsigyti buvo teikiama.

Kas maitins šalį, jei ištiks diena X?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.