Meška siautėja Ignalinos rajone – kaimo gyventojai jau patiria nuostolių

„Ūkininko patarėjo“ portalas pakalbino Ignalinos rajono bitininkų draugijos pirmininką Vytautą Gimžauską. Kaip tik šio rajono, kurio „valdose“ meška įsisuko į bičiulio Sauliaus Šimonėlio bityną.

Siautėja ir grįžta

„Saulius nelabai nori bendrauti, jam nusibodo tie skambučiai... Bet šiuo metu nuo tos meškos nukentėjo ne jis vienas – jau užfiksuotas ir antras toks atvejis, tik šįkart Tverečiaus apylinkėse“, – sako V. Gimžauskas. – Mūsų rajone tos meškos pasirodo kone kasmet. Štai ne taip seniai viena buvo pasirodžiusi ir prie Bitininkystės muziejaus, taip pat ir kitose vietose jos pastebimos, rasta ir meškos sudraskyta stirna... Pernai meškos buvo užklydusios prie Didžiasalio, greta Baltarusijos sienos. Žodžiu, šitos „įvairovės“ mums čia netrūksta...“.

Bitininkas Saulius Šimonėlis į socialinį tinklą įkėlė meškos siautėjimo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad suaugęs gyvūnas į bityną užklysta vėlyvais vakarais, apie 22-23 val. Iš avilio lieka tik šilpuliai, o meška, pasmaližiavusi medaus, nušleivoja savo keliais. Bičiulis situaciją apibūtino lakoniškai: „Trečia diena iš eilės po 1-2 avilius. Ignalinos rajonas, pačiam kaime prie namų...“.

Pasak rajono bitininkų draugijos pirmininko V. Gimžausko, meškos visada grįžta į tas vietas, kur pavyko rasti maisto: „Dabar meška vieną dieną išvartė Sauliaus avilius, kitą dieną ji nusiaubė kitą bityną, bet tai tokie gyvūnai, kurie nuolat grįžta. Netrukus vėl atėjo į pirmą vietą ir vėl išvartė avilius... Kadangi Sauliaus bityne yra stebėjimo kameros, jis pamatė, greitai sėdo į mašiną ir fejeverkais pabaidė tą mešką. Dabar ji jau kelias dienas nesirodo, tačiau nuropojo į Tverečiaus seniūniją pas kitą bitininką ir taip pat viską nusiaubė bei išvartė...“.

Ar verta saugoti meškas?

Kokių priemonių imasi bitininkai? Kaip galima apsaugoti savo avilius nuo meškų?

„Rimtų priemonių neturime. Blogiausia, kad meškos po kurio laiko vis grįžta į bityną, kurio jau „paragavo“, o mes spėjame, kad šita jau čia apsigyveno, nes pasienyje yra tvora, koncertina ir atgal į Baltarusiją ji grįžti negali. Tos, kurios pas mus perėjo, čia ir liko, jau yra pranešimų, kad meškiukų net atsivedė...“, – pasakoja V. Gimžauskas. – Taip išeina, kad Lietuvoje meškos jau gyvena ir šis klausimas, žinoma, yra sudėtingas. Gamtos mylėtojams vis reikia tai vilkų, tai meškų – kai sėdi namie, tai jiems visko reikia, tačiau jeigu susidurtų miške grybaujant su meška, ypač turinčia jauniklių, tai be pipirinių dujų neatsiginsi... Gali susilaukti bėdų. Lietuva nėra tokia didelė, kad čia dar ir meškas augintume ar puoselėtume. Aišku, kurios ateina, tai ateina, bet saugoti jų nematau reikalo – tuoj bus tos pačios problemos kaip su vilkais ar stumbrais. Antai vilkų skaičių atseit mažina, bet jų populiacija išaugo net kelis kartus ir jau šunis nuo grandinių sudrasko...“.

Pašnekovas sako, kad S. Šimonėlio bityne ta pati meška ne tik avilius išvartė ir suniokojo, bet ir kelias vištas papjovė. „Jis net nelipo iš mašinos, pamatęs tą vaizdą per kameras, tik iššovė kelis fejeverkus – tam momentui tai padėjo, ji dingo, bet čia laikinas sprendimas. Kasnakt neprivažinėsi ir neprišaudysi“, - guodėsi bitininkas.

Parengė Ričardas Čekutis