Meškinis česnakas – ir vertingas, ir... pavojingas!

Rinkime atsargiai
Meškinis česnakas (Alium ursinusm) – viena vertingiausių žolelių jas gerai pažįstantiems, bet menkesnes botanikos žinias turintiems žmonėms augalo paieškos gali baigtis liūdnai. J. Wittib perspėja nesuklysti ir vietoje vertingo augalo namo neparsinešti, pavyzdžiui, pakalnutės (Convallaria majalis) ar kroko (Colchicum autumnale) lapų.

Žolininkės teigimu, meškinį česnaką lengva atskirti pagal jo kvapą – jis intensyviai kvepia česnaku. Bėda ta, kad rankose palaikius kelis lapus, jos taip intensyviai pakvimpa česnaku, kad nebesijaučia jokio kito augalo, taip pat ir nuodingo, kvapo. Naujokams ji pataria į mišką eiti su patyrusiu žolininku ar žolininke, kad parodytų tikrąjį meškinį česnaką, o paskui bus nesunku atskirti ir savarankiškai.

„Rinkdami meškinį česnaką skinkite po vieną ar du lapelius net ir ten, kur jis auga gausiai. Kitus palikite, nes šiam augalui (kaip tulpėms, krokams ar narcizams) per trumpą laiką reikia prikaupti medžiagų kitiems metams. Jei visus lapus nupjausite, jis nunyks. Ir visai nereikia jų rauti. Tik lapelius skinti. Ir atsargiai! Neprisirinkite pakalnutės ar rudeninio vėlyvio lapų. Jie nuodingi!“, – perspėja garsi žolininkė J. Wittib.

Meškinio česnako naudos
Jei tikrai žinote, ką renkate, tai turite žolelių žolelę! Ne tik labai skanią (mėgstantiesiems patiekalus su česnaku), bet ir nepaprastai naudingą sveikatai, ypač pavasarį. Po žiemos sezonui būdingo maisto, kuriame mažai šviežių, laukinių žolelių, gerokai mažiau judant, organizmas užteršiamas šlakais, kaupiasi druskos...

„Net meškos po žiemos miego puola šlamšti meškinį česnaką! Neseniai varčiau garsaus šveicarų žolininko Johann Künzle knygą „Vaistažolės ir piktžolės”. Joje ši žolelė išgarbinta kaip auksas – ypač vertinga tiems, kurių organizmas nusilpęs, kraujyje daug toksinų, kenčia nuo įvairių odos problemų, reumato, galvos ir kitokių skausmų. Ši ankstyvoji pavasarinė žolė ne tik tonizuoja organizmą, suteikia energijos, bet ir stiprina imunitetą, padeda pasiruošti aktyviam pavasario ir vasaros laikotarpiui.
Joje puikiai dera maistas ir vaistas. Galima saujomis mesti į sriubą, salotas. Žolelė tinka ir pagrindiniams patiekalams su bulvėmis, pupelėmis“, – teigia žolininkė Jolanta.

Meškinio česnako patiekalai

Žolininkė Jolanta pastebi, kad džiovinti meškinio česnako neverta, gerosios medžiagos ir vitaminai geriau „užsikonservuoja“ svieste, druskoje, pesto padaže.

Pesto padažas

Labai populiarus meškinio česnako pesto. Tereikia smulkiai supjaustyti lapelius, pabarstyti druska, užpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus, pagardinti džiovinta saldžiąja paprika. Sūrio mėgėjai gali užtarkuoti parmezano arba įmaišyti mėlynojo sūrio.
 

Druska

„10 g šviežių, stambiai smulkintų lapų ir 100 g druskos sudėjau į kapoklę ir smulkinau, kol gavosi vientisa žalia masė. Po to ją sudėjau į kepimo popieriumi išklotą skardą ir džiovinau apie 2 valandas orkaitėje, 40 °C temperatūroje. Sušokusią druską pasmulkinau rankomis ir supyliau į uždarus stiklainius“, – pasakoja J. Wittib, kaip pasigaminti produktą, kurį galime naudoti kiekvieną dieną.

Sviestas

Meškinio česnako sviestui pagaminti žolininkė naudojo 20–30 g augalo lapų ir 250 g sviesto. Lapus labai smulkiai supjaustė ir sumaišė su minkštu sviestu, pagardino savos gamybos, prieskoninėmis žolelėmis praturtinta druska.

Šį sviestą ji tepa ant namuose keptos duonos, naudoju padažui, valgo su karštomis bulvėmis.

Elektroninio žurnalo „Rasų“ informacija

Jolantos WITTIB ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.