Mėšlo tvarkymo reikalavimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Numatomi pakeitimai ir kodėl atsisakoma keisti vieną ar kitą nuostatą – sužinome iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengto aiškinamojo rašto.  Jame atkreiptas dėmesys į kelis punktus.

Paminėti punktai, kai atsižvelgta į socialinių partnerių pasiūlymus

Pakeičiamas draudimo skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas atstumas nuo melioracijos griovių, suvienodinamas ir nustatomas 4 GAAB apraše taikomas melioracijos pagriovių apsaugos juostų plotis – 3 metrai.

Vykdant Direktyvos 91/676/EEB III priedo 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, asmenys, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis, įpareigojami ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d., pateikti duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir (ar) srutas.

Atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymus supaprastinama laukų įrašymo į tręšimo planus tvarka, projektu numatomas alternatyvus pasirinkimas – kontrolinių žemės sklypų ir laukų numeriai arba laukų kadastriniai numeriai.

Atsižvelgus į socialinių partnerių pasiūlymus, pakeičiamas 18 punktas dėl tręšimo terminų. Siūloma galimybė keisti rudeninio tręšimo terminą atsižvelgiant į einamųjų metų hidrometeorologines sąlygas, numatant vėlesnę tręšimo laikotarpio pabaigą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą 3 ateinančių parų prognozę numatoma vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃. Terminas gali būti pratęsiamas iki 3 dienų, iki gruodžio 1 d. imtinai. Paskelbus vėlesnę tręšimo pabaigą, nustatomos papildomos sąlygos: skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne daugiau nei 5 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos. Apie vėlesnę tręšimo pabaigą Ministerija paskelbia savo interneto svetainėje.

Tirštojo mėšlo laikymo lauko rietuvėse terminas nekeičiamas dėl argumentų trūkumo. Terminas bus tikslinamas gavus mokslininkų išvadas ir rekomendacijas dėl tirštojo mėšlo laikymo bei mėšlo kompostavimo galimybių ir sąlygų lauko rietuvėse.

Patikslinamos 10 punkto sąlygos ir projektu numatoma, kad mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis, jei tirštasis mėšlas išvežamas į rietuves tręšiamuosiuose laukuose. Ši sąlyga nebūtų taikoma srutoms ir srutų talpykloms.

LŽŪBA: projektas nė kiek nepalankesnis žemdirbiams nei galiojantis

Tokia yra Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) išvada apie siūlomus pakeitimus. Asociacijos vertinimu, išskyrus 10 punkto detalesnį išaiškinimą, siūlomi pakeitimai tik blogintų sąlygas gyvulininkystės ūkiams.

LŽŪBA pastabas dėl įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto vasario 21 d. pateikė aplinkos bei žemės ūkio ministrams pareikšdama, kad tokiam teisės akto projektui nepritaria.

Asociacija pažymi, kad Aprašo projektas „nė kiek nepalankesnis žemdirbiams nei dabar galiojantis. Jame neatsispindi š. m. sausio 24–25 d. vykusio žemdirbių protesto vienas iš reikalavimų – „Netaikyti perdėtų aplinkosauginių mėšlo, srutų tvarkymo ir kitų reikalavimų gyvulininkystei. Pataisyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą taikant protingumo kriterijus“. LŽŪBA apgailestauja, kad projektas teikiamas net nesulaukus mokslininkų išvadų.

Rėžė tiesiai šviesiai: tai žemdirbių kvailinimas

Numatytą nuostatą, kokiais atvejais rudenį gali būti pratęstas tręšimo mėšlu terminas, LŽŪBA apibūdino kaip fantaziją ir žemdirbių kvailinimą: nuo lapkričio 15 d. po 3 dienas iki gruodžio 1 d. (5 kartus) iki tol esant keturias dienas oro temperatūrai, didesnei nei  5 ℃, ir trijų dienų vidutinei oro temperatūros prognozei ne žemesnei kaip 5 ℃. LHMT daugiamečiais duomenimis, šio laikotarpio oro temperatūra yra 0–5 ℃ arba -2–5 ℃. Sąlygos, kada gali būti pratęstas tręšimo terminas, suformuluotos taip, kad praktiškai to niekada negalima būtų pasiekti.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis stebėdamasis primena: aplinkos ministras Simonas Gentvilas Lietuvos pieno gamintojų ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų susirinkime, vykusiame š. m. vasario 6 d. Kaune, pritarė žemdirbių siūlymui, kad tręšimo termino pabaigą geriausia būtų nustatyti gruodžio 1-ąją. Deja, ŽŪM tam priešinasi.

„Toks Žemės ūkio ministerijos veikimas eilinį kartą parodo jos nuoseklią politiką, nukreiptą prieš žemės ūkio produkcijos gamybą, ypač gyvulininkystės. Pavyzdžių apstu“, – apgailestauja J. Sviderskis.

ŪP portalo informacija

123rf ir ŪP redakcijos nuotraukos