Mėšlo tvarkymo taisyklės – vis dar mėšlinos

Pristatė pakeitimus

Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino Telšių r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė Zita Dargienė, raštai su siūlymais Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo siųsti ne kartą, tačiau į jų nuomonę niekuomet nebuvo atsižvelgta. „Praėjusią savaitę ŽŪM pristatė pataisas, pabrėždama, kaip viską palengvino ir kaip viskas dabar yra puiku. Ir nors Europos reglamentas leidžia tręšti mėšlu iki 170 kg azoto (N)/ha, nepriklausomai, kokius augalus augini, nes mėšlas yra organinė žalioji trąša, mūsų „mylimas“ ministras taip „numylėjo“ gyvulininkystės sektorių, kad leidžia pagal naujai pasirašytą rugpjūčio 1 d. įsakymą augalus tręšti netgi 30 kg N/ha. Be to, taisyklių rengėjai pasirodė super „protingi“ – skirtingiems augalams priskyrė skirtingas normas. Pvz., kiekvienas gyvulininkystės ūkis augina dobilus. Tai juos mėšlu galima tręšti tik 30 kg N/ha. Žirnius galima tręšti taip pat tik 30 kg N/ha, o vikius – jau 170 kg N/ha. Kai paklausiau ŽŪM, kuo skiriasi žirniai nuo vikių, nes jie abu yra azotą kaupiantys augalai, atsakymo nesulaukiau. Ūkininkai tikrai supranta, kas yra vikiai ir žirniai, bet ministras, taip išeina, nesupranta“, – apmaudo neslėpė Z. Dargienė.

Anot ŪP pašnekovės, ministro įsakymo projektas su socialiniais partneriais buvo derinamas nuo pavasario, ŽŪM buvo teiktos pastabos. Jas išklausė, tačiau į jas neatsižvelgė.

Nenorėjo girdėti

„Liepos mėnesį, per darbymetį, nes turbūt ministras pamiršo, ką reiškia gyvulininkui vasara, kai reikia paruošti pašarus žiemai, taisyklių pataisų projektas buvo pateiktas derinti. Sėdėdami traktoriuje skaitėme, rašėme, teikėme pastabas. Bet kur tau! Niekas net nesiteikė pakviesti socialinių partnerių aptarti. Kai Vyriausybės kėdės sukrutėjo, tada jau ministras rugpjūčio 1 d. suskubo jas pasirašyti“, – kalbėjo Z. Dargienė.

ŪP ji tikino, kad dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimo šiuo metu keičiami ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai. Teikiant pastabas dėl šių reikalavimų, buvo pateiktas siūlymas atsisakyti tręšimo planų ir apskaitos tiems ūkiams, kurie tręšia mėšlu ir neviršija 170 kg/ha azoto veikliosios medžiagos. Mat visi duomenys apie laikomus galvijus ir skleidžiamo mėšlo kiekį yra Ūkinių gyvūnų registre, todėl valstybė turi visą reikiamą informaciją. Taip pat buvo paminėta, kad mėšlo apskaita neturėtų būti griežtesnė už trąšų apskaitą.

„Jeigu apie trąšų panaudojimą tinkamas būdas yra pateikti informaciją popieriniame variante ir valdos lygmeniu, tai toks pat informacijos būdas turi būti numatytas ir mėšlo panaudojimo informacijos pateikimui. Siūlėme patvirtinti maksimalias trąšų tręšimo normas visiems augalams, numatant, kad, jas viršijus, privaloma rengti tręšimo planą tik tręšiant mineralinėmis trąšomis, o mėšlas neprivalo būti sumuojamas, siekiant nustatyti, ar maksimali norma yra viršijama, kaip nėra sumuojamas su mineralinėmis trąšomis nuotekų dumblas, žalioji trąša, šiaudai ir t. t. – dėstė LŪS vicepirmininkė. – Buvo pateiktos ir kitos pastabos, į kurias ir vėl ŽŪM neatsižvelgė. Tai tikras pasityčiojimas. Skaudžiausia yra tai, kad ministras įvardijo, jog mėšlo tvarkymo problemą išsprendė. Juk ūkininkai šventai tikėjo, kad palengvinimai bus padaryti ir tręšiantiems mėšlu bei srutomis tręšimo planų nereikės.“

Pateikė pastabas ir siūlymus

ŪP pasiekė ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo patvirtinimo ir kontrolės institucijų paskyrimo“ projekto derinimo pažyma, kurioje matyti, kad pastabas ir pasiūlymus buvo pateikusi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), LŪS, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA), TRŪS. Pažymos skiltyje „Žyma apie nepriimtas pastabas ir pasiūlymus“ rašoma, kad į visas teiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta. Iš pažymos matyti, kad LVPŪA prašė panaikinti 13 punktą arba jį koreguoti taip, kad tręšimo planai būtų rekomendacinio pobūdžio, o privalomi tik tuomet, kai ūkis planuoja viršyti 170 kg/ha azoto, tręšiant mėšlu ar srutomis.

„Tręšimo planų parengimas ir žemės mėginių ėmimas bei ištyrimas yra papildomos ūkio sąnaudos, kurios niekaip neprisideda prie mažesnės taršos. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 3 priedas iš esmės prieštarauja nitratų direktyvai, kurioje leidžiama maksimali azoto norma, tręšiant mėšlu ar srutomis, yra 170 kg/ha. O štai 3 priede užprogramuojama, kad tręšimo planus turės rengti visi ūkiai, tręšiantys mėšlu ar srutomis. Prašome tręšimo mėšlu ar srutomis nesumuoti į bendrą azoto sumą, kaip nesumuojama tręšimas nuotekų dumblu, žaliųjų trąšų įterpimas į dirvą, baltyminių augalų auginimas ir kt.“, – pažymėjo LVPŪA.

Šios asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė ŪP tvirtino, kad ministras pieno sektoriaus  esą rimtai nevertino – kalbėjo tai, ką pienininkai norėjo girdėti. „Dėl mėšlo LVPŪA nuo savo įsikūrimo pradžios ŽŪM jau yra išsiuntusi 19 raštų. Tačiau vis dar sėdime tame pačiame mėšle. Kaip bus? Neįsivaizduoju. Geriau jau būtų nieko nedarę, nei taip, kaip dabar yra padaryta. Nebūtų buvę gerai, bet nebūtų buvę taip baisu. Mes paskaičiavome, kad ūkis, turintis apie 70 ha žemės, iš jų 30 ha skiriantis gyvuliams ganyti, o 40 ha – grūdams auginti, ir laikantis apie 25 karves bei 15 prieauglio, pagal dabartines tręšimo normas neturės kur dėti mėšlo“, – pavyzdį pateikė R. Vilimienė.

Prašė pakeisti

LŽŪBA taip pat buvo išdėsčiusi pasiūlymus – prašė pakeisti įsakymo projekto 3 punktą taip, kad draudimas skystąjį mėšlą ar srutas skleisti arčiau kaip 1 m iki šlaito briaunos būtų taikomas visiems melioracijos grioviams, nes kuriama painiava. Reglamento 2021/2115 III priede numatyti VR 2 reikalavimai yra siejami su žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standartu, kuriuo nustatoma pareiga palikti 3 m pločio apsaugos juostas išilgai vandentakių, nenaudojant pesticidų ir trąšų. „Nuo 2024 m. spalio 4 d. neteko galios apibrėžimas, kad melioracijos griovys – grunte iškastas melioracijos sistemos vandentakis, laikomas sausinimo ar drėkinimo reikmėms. Taigi, jokio kito teisinio pagrindo, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį ne platesnes negu 1 m, skaičiuojant nuo griovio briaunos, apsaugines juostas, nėra. Juo labiau kad laikantis minėtos įstatymo nuostatos, įvertinus griovio šlaito plotį nuo griovio vagos, kuria teka vanduo, 3 m atstumas, nustatytas minėtame reglamente, yra išlaikomas. Todėl pagal nacionalinės teisėkūros principus žemės ūkio ministro įsakymu negali būti nustatyti griežtesni apribojimai, negu numatyta įstatyme. Juk tai tiesiog mažina produkcijai auginti tinkamus plotus, taigi žemdirbių pajamas“, – akcentavo LŽŪBA.

ŪP kalbintas šios asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė nesuprantantis, kodėl jų argumentai nebuvo išgirsti. „Kas čia yra nesuprantama? Ar mūsų pasiūlyme visa tai supaprastinti nėra logikos?“ – retorinius klausimus kėlė E. Pranauskas. Jis akcentavo ir kitą gyvulininkystės ūkiams aktualią problemą – taikyti 170 kg N/ha reikalavimą lauko lygmeniu. Pasak jo, direktyva labai aiškiai nurodo, kad valstybė narė 170 kg N/ha ribos laikymąsi gali įvertinti pagal ūkio gyvulių skaičių. Tai reiškia – ūkio lygmeniu, bet ne lauko. „Na, o įšalusios žemės, ant kurios draudžiama skleisti mėšlą ir srutas, apibrėžimo tema, atrodo, taip prišalo, kad tiesiog nėra jėgos, kuri ją pajudintų iš vietos“, – rėžė ŪP pašnekovas.

Dėstė savo tiesas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.